Kaip įprotis skųstis naikina smegenis ir sveikatą

Ilgai slopinamas pasipiktinimas labai kenksmingas žmogaus fizinei ir psichoemocinei sveikatai. Būtina periodiškai atsikratyti neigiamų emocijų. Tačiau nesibaigiantys skundai duoda visiškai kitą rezultatą.

Žmogaus smegenys – unikalus reiškinys. Jos ne tik funkcionuoja non stop režimu, stebėdamos ir kontroliuodamos gyvybiškai svarbių organų darbą, kad tie darbuotųsi be sutrikimų, bet ir yra atsakingos už sąmoningą ir pasąmoningą mąstymo veiklą. Smegenų funkcijas galima ištreniruoti lygiai taip pat, kaip treniruojami raumenys, šitaip pritaikant jų darbą konkretiems žmogaus poreikiams. Arba galima palikti smegenis ramybėje ir jos pamažu pasiners į neviltį, liūdesį, ims kurti negatyvius reakcijų šablonus.

Kas vyksta, kai žmogus pastoviai skundžiasi?

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Pastoviai atlikdami vienus ir tuos pačius veiksmus, žmones priverčia smegenis mąstyti negatyvia linkme ir išskirti medžiagas, atitinkančias blogą nuotaiką. Kitaip sakant, sukuriamas įprotis negatyviai mąstyti ir toliau smegenys jau pačios palaiko šį įprastu tapusį režimą, išskirdamos hormonus, kurie neigiamai veikia žmogaus nuotaiką ir sveikatą.

Kai svaidomės skundais dėl savo gyvenimo ir mus supančios realybės, mes treniruojame smegenis būtent tokiam nykiam realybės suvokimui. O paskui jau ištreniruotos smegenys pačios palaiko ir generuoja mūsų prislėgtą būseną ir itin žemą gyvybinį foną.

Kaip nuolatiniai skundai veikia organizmą?

Neigiama filtracija

Kuo labiau skundžiamės ir reiškiame pretenzijas, tuo greičiau smegenys prisitaiko prie tokio elgesio modelio ir suformuoja specialų filtrą, atitinkantį mūsų norus. O per jį praleidžia tik tai, kas gali pamaitinti neigiamas emocijas – viską, kas negatyvu ir verčia vėl iš naujo skųstis.

Periodiški skundai – normalus reiškinys, kurį smegenys suvokia visiškai ramiai ir nereaguoja, tačiau neišsenkantis kasdieninis skundų srautas keičia žmogaus mąstymą ir daro poveikį smegenų informacijos apdorojimo darbui. Žmogus net pats nesuvokia, kad jame jau susiformavo filtras, verčiantis viską matyti tik negatyviu aspektu.

Pavyzdžiui, vietoje to, kad pavasarį pasigrožėtų pražydusiais medžiais, žmogus pradeda galvoti apie alergiją, šienligę, eilinį vaistų pabrangimą ir t.t. – kuo toliau, tuo baisiau. Linksmi mažyliai smėlio dėžėje verčia žmogų galvoti, kaip garsiai jie rėkauja, kur žiūri jų mamos, savi vaikai kažko senokai skambino, reikia už vyresnėlės mokslus užmokėti, iš kur paimti pinigų? Tokios sunkios mintys auga ir didėja tarsi sniego kamuolys ir pasidžiaugti gyvenimu žmogus jau paprasčiausiai nepajėgus, nes jo susikurtas filtras malonių momentų paprasčiausiai neįsileis į galvą.

Sumažėja serotonino hormono lygis

Šis hormonas atsakingas už džiaugsmo ir laimės pojūtį. Mažų vaikų organizmai išskiria labai daug serotonino, jie laksto, bėgioja, tiesiog švyti iš džiaugsmo, nepaliaujama kvatoja ir laimingi džiaugiasi kiekviena diena. Suaugusių organizme jo mažiau, kad hormonas išsiskirtų, reikalingi džiugūs įvykiai. O įpratus skųstis, šio hormono lygis rimtai krinta ir žmogus praranda sugebėjimą jaustis laimingu ir paprasčiausiai džiaugtis. Smegenys jau nedidina serotonino gamybos netgi jei nutiko koks nors malonus įvykis, neleidžia pasigrožėti pražydusiomis gėlėmis ir t.t.

Sustiprėjęs stresas

Visą laiką apimti blogos nuotaikos žmonės patys susikuria sau nuolatinį pragarą. Nerimas, dirglumas, nepasitikėjimas visą laiką augs ir didės, transformuosis į chronišką stresą`. Palaipsniui žmonės ima labai jautriai reaguoti netgi į pačius menkiausius dirgiklius, kurie kitu atveju apskritai nesukeltų jokios reakcijos.

Ilgalaikio streso būsena destruktyviai veikia sveikatą, pablogina žmogaus savijautą. Prasideda galvos skausmai, atsiranda silpnumas raumenyse, išsenka jėgos. Organai palaipsniui susidėvi, atsiranda papildomos apkrovos širdžiai, kyla depresija.

Nerimas ir depresija

Depresija – rimtas psichikos sutrikimas, reikalaujantis specialistų įsikišimo. Negatyviai ištreniruotos smegenys verčia žvelgti į savo gyvenimą kaip į pilką, nykią realybę be jokių prošvaisčių. Visi įvykiai bus vertinami arba pesimistiškai, arba ciniškai. Žmogui, linkusiam į nerimą, pastoviai atsiras vis naujų progų nerimauti, galvoje jis „pieš” pačius blogiausius scenarijus, dėl kurių paskui pergyvens. Smegenų darbas nesulėtėja nė vienai sekundei. Jeigu smegenys neturės teigiamų reakcijų ir šablonų – pakeis neigiamais. Viskas priklauso nuo to, kokia kryptimi smegenys buvo treniruojamos.

Įtampa santykiuose

Žmonių skleidžiamos negatyvios emocijos atstums aplinkinius. Kam norisi bendrauti su žmogumi, kuris amžinai viskuo nepatenkintas ir spjaudosi nuodais ant aplinkinių? O partnerį toks elgesys privers iš pradžių nusistatyti didesnę distanciją, o paskui paprasčiausiai išeiti. Nesibaigiantys skundai gali baigti tik vienu – pamatę horizonte tokį žmogų, visi išsilaksto kas kur gali. Niekam nesinori tapti unitazu, į kurį skundalius nuleis visus savo nuodus.

Ką daryti, jei esate toks žmogus?

Pirmiausia būtina suvokti, kad išties tapote tokiu žmogumi, pripažinti savo būseną. Tai pats sunkiausias dalykas, nes smegenys paslaugiai kaišios jums mintis, kad problema slypi aplinkiniuose žmonėse, kad kalta situacija šalyje ir pasaulyje, kas tik norite, bet tik ne jūs. Tačiau po to, kai pripažinsite, jog nesibaigiantys skundai nuodija ne tik jus pačius, bet ir artimuosius, jau galima bus pradėti su tuo kovoti.

Šalinti įprastus mąstymo scenarijus labai sudėtinga, dėl to geriau pradėti kovoti su jų pasekmėmis – pradėkite kontroliuoti savo elgesį ir žodžius. Kai tik kils noras pasiskųsti, tuojau pat nutilkite arba ištarkite ką nors pozityvaus, net jeigu tuo momentu nieko panašaus nejaučiate. Keiskite elgsenos reakcijas ir palaipsniui įprotis skųstis pasitrauks, pradėsite jausti, kad gyvenimas yra žymiai gražesnis ir nuostabesnis.