Visos religijos sutaria dėl vieno dalyko – žmogaus siela yra pernelyg vertinga, kad po mirties tiesiog išnyktų be pėdsako. Vieni tiki, kad ji keliauja į dangų arba pragarą, kiti tiki, kad siela netrukus atgims kitame kūne. Ir sprendžiant iš daugybės paslaptingų istorijų, susijusių su žmonių prisiminimais apie praeitus gyvenimus, negalima atmesti, kad būtent taip ir yra.
Rozmari iš Egipto
XX a. pradžioje Anglijos mieste Blekpulyje pačioje paprasčiausioje šeimoje gimė pati paprasčiausia mergaitė. Tačiau netrukus tėvai pastebėjo joje kažką keisto. Vos išmokęs kalbėti, vaikas pareiškė, kad jos vardas Teleka Ventui, o gyveno ji Egipte – 1400 m. prieš Kristų.
Tėvai gerokai nustebo – iš kur kūdikiui tokios fantazijos ir kuo jos gali būti grindžiamos – jokių „istorinių” pokalbių namuose nevyko.
Jie nerado nieko geresnio, kaip kreiptis į psichiatrą. Pastarasis pasirodė esąs pakankamai protingas gydytojas, kad suprastų, jog apie įprastą psichikos sutrikimą negali būti nė kalbos. Jis kreipėsi pagalbos į Didžiosios Britanijos psichikos tyrimų draugiją. Žymiausi šalies psichiatrai ėmė tirti keistąją pacientę ir suteikė jai Rosemary slapyvardį. Tyrimų metu paaiškėjo, kad mergina turi gebėjimą transo būsenoje kalbėti kažkokiu senoviniu dialektu.
Jos asmeninį gydytoj Frederiką Vudą nustebino tai, kad žodžiai neatrodė kaip bepročio kliedesiai, bet aiškiai turėjo tam tikrą vidinę logiką ir nuoseklumą. Jis kruopščiai užrašė kelias frazes ir nusiuntė jas žymiausiam anglų egiptologui Hovardui Hulmui (Howard Hulme).
Netrukus atėjo nustebusio mokslininko atsakymas – jis pareiškė, kad Rozmari monologai – tai visiškai prasmingos frazės, kuriose yra daug sąvokų, būdingų Egipto gyvenimui ikikrikščioniškoje epochoje. „Akivaizdu, – teigė jis, – kad Rosemary valdantis protas puikiai supranta senovės Egipto, valdant faraonui Amenhotepui III, kalbą ir papročius”.
Hovardas Hulmas netrukus nuvyko į Blekpulą, kad asmeniškai susitiktų su faraonų epochos liudininke. Mergina tiksliai atsakė į klausimus, į kuriuos atsakymus žinojo tik saujelė egiptologijos mokslininkų. Natūralu, kad Hulmas ėmė klausinėti merginos apie tai, kas liko paslėpta amžių glūdumoje ir ko nežino nė vienas šių laikų žmogus. Teleka Ventui atskleisdavo jam praeities paslapti…
Tačiau kai Halmas pasisakė sekančiame moksliniame kongrese ir pasakojo apie Senovės Egiptą iš liudininkės žodžių, jį paprasčiausiai išjuokė, ypač po to, kai paaiškėjo, kad visą tą tiesą jam papasakojo psichiatro pacientė…
Kanados vikingas
Vaikai apskritai dažniau nei suaugusieji yra linkę papasakoti detalių apie savo ankstesnį gyvenimą. Pasak tikinčiųjų sielų persikūnijimu, jie paprasčiausiai nespėjo pamiršti ankstesnio įsikūnijimo aplinkybių.
Dvejų metų berniukas Sudžitas iš Šri Lankos, vos pradėjęs kalbėti, kaipmat papasakojo, kad jo vardas Sammy Fernando, jis gyvena gretimame kaime ir prieš dvejus metus žuvo autoavarijoje. Tyrimas buvo nesudėtingas – kaimyninis kaimas buvo ranka pasiekiamas ir Sudžito tėvai ten nuvyko.
Paaiškėjo, kad Sammy Fernando, ūkininkas, iš tiesų gyveno kaime ir mirė netrukus prieš berniuko gimimą. Ilgą laiką Sudžitas stebino tėvus detalėmis iš kitų žmonių gyvenimo, bet kai jam sukako šešeri, jis jau buvo visiškai pamiršęs savo praeitį.
Tai toli gražu ne pavienis „kelionės laiku” atvejis. 1930 m. gydytojas iš Niujorko Maršalas Makdufis (Marshall McDuffie) išgirdo, kad jo vaikai dvyniai tarpusavyje kalba kažkokia keista kalba. Ilgą laiką jis buvo įsitikinęs, kad šias blevyzgas vaikai tiesiog sugalvojo, norėdami susikalbėti tarpusavyje, kad pašaliniai nesuprastų, apie ką kalbama.
Vieną dieną pas Makdufį atvyko universiteto senųjų kalbų profesorius. Atsitiktinai išgirdęs, kaip vaikai šneka, jis pamanė, kad su juo pokštaujama. Paaiškėjo, kad dvynukai tarpusavyje bendrauja aramėjiškai!
Kartais „gebėjimai” išnykusioms kalboms pasireiškia per hipnozę. Kartą per hipnozės seansą, kurį Jungtinėse Amerikos Valstijose vedė daktaras Morisas Nethertonas (Morris Netherton), vienuolikmetis berniukas staiga prabilo nesuprantama tarme. Vėliau hipnozės seansas buvo pakartotas dalyvaujant universiteto dėstytojams. Paaiškėjo, kad tai senovinė kalba, kuria buvo kalbama Artimuosiuose Rytuose…
Taip pat hipnotinio transo būsenoje vyras iš Kanados staiga prisiminė, kaip jis buvo vikingas ir dalyvavo kruvinuose žygiuose. Kas įdomiausia, paskui jis papasakojo, kaip 650 m. gyveno Mesopotamijoje ir net užrašė kelias frazes kažkokia nesuprantama kalba. Specialistai filologai nustatė, kad Sesamidų Pavlavio dialektas, kuris nuo neatmenamų laikų egzistavo Rytuose…
Žynys iš beprotnamio
Suprantama, daugiausia istorijų apie praeities gyvenimus galima rasti psichiatrijos klinikų archyvuose – o kur dar gali uždaryti giminaičiai žmogų, kuris teigia asmeniškai matęs Kleopatrą ar Napoleoną. Panašiai artimieji pasielgė ir su Chuanu Sančesu, meksikiečiu, kuris dažnai pasakodavo, kad kadaise buvo didelės šventyklos Viduržemio jūros saloje žynys.
Jis pasakojo nuostabias detales apie savo praeities gyvenimą – kaip naudodamas įvairias žoleles ir eliksyrus, mirusiuosius paversdavo mumijomis, kurias sudėdavo į molinius sarkofagus ir laikydavo šventykloje. Pasak Chuano, šventyklų sienas puošė paukščių, delfinų ir žuvų atvaizdai. Psichiatrinėje ligoninėje į Chuano pasakojimus nebuvo įsiklausyta. Tačiau vieną dieną naujienų laidoje, kurias atsitiktinai išgirdo meksikietį gydantis gydytojas, papasakojo, kad Kretos saloje per kasinėjimus aptiktą šventyklą-nekropolį, prikrautą sarkofagų su mumijomis. Ant jos sienų buvo daugybė nupieštų paukščių ir delfinų, kuriais senovės graikai lydėdavo mirusiųjų sielas į požeminį pasaulį…
Kitas atvejis, įvykęs psichiatrijos klinikoje, pateko į medicinos metraštį. XX a. aštuntajame dešimtmetyje į vieną iš Konektikuto psichiatrinių ligoninių buvo paguldyta moteris, vardu Luiza Kramer, kuri bandė nusižudyti. Gydymo metu paaiškėjo, kad jos savižudybės priežastis buvo ta, kad naktį ji, eilinė namų šeimininkė, dviejų vaikų motina, persikėlė į 1877 metus ir tapo mokytoja Penelope Andrews.
Luizos ligos istorija buvo aprašyta medicinos žurnale, iš kurio apie tai sužinojo plačioji visuomenė.
Gydytojas Arnoldas S. Brumeris (Arnold S. Brumer) rašė: „Prieš devynis mėnesius pasireiškęs vienalaikio egzistavimo dviejose vietose fenomenas sukėlė pacientei gilią depresiją. Moteris, kuria ji tapo, gyvena niūriai šaltuose namuose. Ją kamuoja lėtinis kosulys ir daug kitų negalavimų. Ji moko šešiolika vaikų, kurie ateina pas ją iš toli, pėsčiomis, kaimo keliais. Mokinių tėvų mokami pinigai sudaro visą jos kuklų biudžetą. Luiza bandė atsikratyti kasnakt pasikartojančių vizijų miego tabletėmis. Nesėkmingai.
O kai psichiatro pagalba nepadėjo, ji bandė nusižudyti. Šių vizijų metu ją apžiūrėjome. Pacientė akivaizdžiai tampa kažkuo kitu. Ji pasakoja, kad Jungtinių Valstijų prezidentas yra Ratefordas B. Heisas, pasakoja vaikams apie 1873 m. bankų krizę, apie neseniai priimtą Žmogaus teisių deklaraciją, apie Marko Tveno kūrinius. Beje, jai labai patinka naujoji jo istorija „Tomo Sojerio nuotykiai”. Ji apgailestauja, kad neturi savo šios knygos egzemplioriaus.
Įdomu tai, kad po šio straipsnio paskelbimo Amerikos istorijos draugija išsiaiškino, jog iš tiesų egzistavo mokytoja Penelopė Endrius, gyvenusi XIX a. pabaigoje ir mirusi 1882 m. nuo džiovos….
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…