Visiems mums gimsta dešimtys idėjų. Tarp jų yra puikių ir unikalių, silpnų ir banalių.
Esu tikras, kad praktiškai visos idėjos sudegė. O jūs po to tiesiog peršokote prie naujos idėjos. Ir čia jūsų laukė naujas fiasko. Kiek metų kartojasi šis liūdnas vaizdas? Kaip tai ištaisyti?
Pirma
Reikia susitaikyti su tuo, kad sėkmės negalima pasiekti vien tik entuziazmu ir įkvėpimu. Taip paprasčiausiai nebūna. Labiausiai tikėtina, kad idėjos sukeltas entuziazmas išgaruos, kai tik susidursite su pirmaisiais sunkumais.
Antra
Nuo emocinio suvokimo persijunkite į loginį. Užduokite sau klausimus: „Kodėl pradėjote įgyvendinti idėją?“, „Kokią naudą ir malonumus gausite pasiekę sėkmę?“
Bet kuri idėja reikalauja įveikti save patį ir iškilusius sunkumus. Vadinasi, jei imsitės kito reikalo, jūsų laukia vėlgi tos pačios emocijos. Tai argi užbaigti tai, ką pradėjote, ir gauti iš to viską, ką galima – ne pats geriausias kelias? Muškite ir toliau į tą patį tašką – eikite į šį tikslą per visus emocinius atoslūgius ir kritimus. Tik tokiu būdu pasieksite sėkmę.
P.S.
Įsivaizduokite, kad einate tiesiu keliu į parduotuvę ir jūsų tikslas yra nusipirkti egzotiškų vaisių, kurių esama tik toje krautuvėlėje. Ir staiga jūs pasukote į kitą gatvę ir apsigalvojote pirkti – nusprendėte eiti į parką pasivaikščioti. O pakeliui į parką nusprendėme vėl pasukti į kitą gatvę ir užsukti pas draugą arbatos. Pasiekiate draugo kvartalą ir nusprendžiate pas jį neiti.
Tiesiog apsisukate ir grįžtate namo. Norėjosi tiek daug nuveikti per dieną, tačiau nepabaigę vieno dalyko, nuolat peršokote prie kito. Dėl to namo grįžote tuščiomis rankomis, pavargę ir nepatenkinti. Diena buvo iššvaistyta veltui.
O jei su perspektyviu projektu dirbote pusę metų, tačiau nepasiekėte rezultatų, susidūrėte su sunkumais ir atsitraukėte, o paskui pradėjote daryti ką nors kita, vadinasi, iššvaistėte pusmetį. Pusę metų!!! O juk kai kurie žmonės taip nugyvena visą gyvenimą.