Užuojauta – puikus dalykas.
Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių.
Pirmas variantas – baili ir sentimentali. Iš esmės tai yra ne kas kita, kaip širdies nekantravimas, kai žmogus skuba kuo greičiau atsikratyti slogios savijautos, apimančios, kai matai svetimą nelaimę.
Tai netgi ne užuojauta, o viso labo instinktyvus siekis apsaugoti savo ramybę, komfortą nuo svetimo ar artimo žmogaus kančių.
Tačiau yra ir kitas užuojautos variantas.
Tai – tikroji, reali užuojauta ir atjauta. Jai reikalingi veiksmai, o ne sentimentai.
Tokia užuojauta žino, ko nori ir yra kupina ryžto kentėti ir užjausti, padaryti viską, ką tik leidžia žmogaus jėgos ir netgi jas viršijant.
Skausmas turi būti išjaustas ir išgyventas
Žmonės dažnai kreipiasi į psichologus turėdami vieną tikslą - nedelsiant, tučtuojau numalšinti…
Paslaptinga civilizacija: pirminių Antarktidos žemėlapių šaltinių paslaptys
Antarktida - vienas paslaptingiausių mūsų planetos žemynų. Šis sniegu padengtas kontinentas vis…
Nesistenkite įtikti niekam, išskyrus save
Savo žmogui būsite brangūs ir vertingi tokie, kokie esate. Ir jums neteks…