Visi yra girdėję legendą apie Skrajojantį olandą, kurio jūreiviai bijojo kaip ugnies.
Pagal jūrų legendas, laivai vaiduokliai pranašavo bėdas.
Yra daugybė istorijų apie laivus, kurie dingo be pėdsakų kartu su įgula.
Dauguma jų tėra pramanytos istorijos, tačiau kai kurios atrodo visiškai tikėtinos ir vis dar gaubiamos paslapčių.
1. „Maria Celeste”
Antru pagal populiarumą laivu vaiduokliu po „Skrajojančio olando” pagrįstai laikomas burlaivis „Maria Celeste”. Tik priešingai, nei „Skrajojantis olandas”, „Celeste” – tai realiai egzistavęs laivas. Nuo pat pirmosios kelionės burlaivį persekiojo įvairios nesėkmės: kelionės metu žuvo kapitonas, laivas kelis kartus užplaukė ant seklumos ir prarado krovinį. Brigantina kelis kartus keitė pavadinimus ir savininkus, bet viskas veltui – laivas atrodė tarsi prakeiktas.
1872 m. burlaivis leidosi į eilinę kelionę iš Amerikos į Europą. Po mėnesio „Marija Celeste” buvo rasta be tikslo dreifuojanti Gibraltaro sąsiaurio link. Laivas buvo nesugadintas, o krovinys nepažeistas. Tik laive nebuvo nė gyvos dvasios – visi įgulos nariai ir kelios dešimtys keleivių dingo be žinios. Paslaptingas jų dingimas iki šiol tebėra mįslė.
2. „Carol A. Deering”
Ne mažiau paslaptinga yra ir penkiastiebės škunos „Carol A. Deering” įgulos dingimo istorija. Šį laivą 1919 m. pastatė „J. J. Deering Company”. Įmonės savininkas burlaivį pavadino savo sūnaus garbei. Milžiniška krovininė škuna sėkmingai plaukiojo dvejus metus, tačiau 1921 m. prie Šiaurės Karolinos krantų laivas buvo aptiktas be įgulos. Apie” Carol A. Deering” rašė daugelis laikraščių, buvo atlikti keli tyrimai, tačiau visi veltui. Kažkas mano, kad burlaivio įgulą pagrobė piratai, o kažkas įsitikinę, kad dėl to kaltas mistinis Bermudų trikampis, į kurį škuna įplaukė netrukus iki dingimo.
3. „Kopenhaga”
„Kopenhaga” buvo vienas iš pačių moderniausių ir didžiausių to meto burlaivių. Penkių stiebų barkas buvo pastatyta Danijos laivų statykloje 1921 m. Laivo korpusas buvo pagamintas iš aukštos kokybės plieno, laive buvo elektrinės gervės burėms pakelti ir naujausia navigacinė įranga. „Kopenhaga” buvo mokomasis ir komercinis laivas, kuris reguliariai plaukiojo ir dalyvavo regatose. Tačiau 1928 m. gruodžio 21 d. su juo staiga nutrūko ryšys.
Vakare danų barksa paskutinį kartą išėjo į eterį, o paskui dingo be žinios kartu su 61 įgulos nariu, tarp kurių buvo ir jūrų akademijos kadetų. Laivo ieškoti buvo išsiųstos kelios ekspedicijos, tačiau visos jos buvo nesėkmingos. Oficialioje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad laivas dingo dėl neįveikiamos jūros stichijos.
4. Škuna „Jenny”
1822 m. nauja škuna „Jenny” išplaukė iš Vaito salos uosto, dalyvaudama Antarktidos regatoje. Po metų regata pasiekė Dreiko sąsiaurį, kur burlaivis pradingo. Ištisus 17 metų laivas buvo laikomas dingusiu be žinios. Visi manė, kad „Jenny” sudužo sąsiauryje, kuris garsėja smarkiomis audromis.
Tačiau 1840 m. banginių medžioklės laivas prie Antarktidos krantų aptiko burlaivį, kurį, iš visko sprendžiant, vėjas nunešė link pietinio žemyno, kur jis įstrigo leduose. Visų įgulos narių ir septynių keleivių kūnai buvo gerai išsilaikę žemoje temperatūroje. Paskutinis įrašas laivo žurnale skambėjo taip: „1823 m. gegužės 4 d.: maisto neturime jau 71 dieną. Išskyrus mane, išgyvenusiųjų nėra”. Jį paliko kapitonas, kuris buvo rastas sušalęs su rašikliu rankoje.
5. „Jian Seng”
Laivų vaiduoklių būta ne tik praeityje. 2006 m. pakrančių apsauga netoli Australijos aptiko dreifuojantį laivą. Paaiškėjo, kad tai buvo 80 metrų ilgio tanklaivis. Laive nebuvo nei įgulos, nei krovinio, net dokumentų, patvirtinančių laivo savininką ir buveinės uostą. Taip pat lieka paslaptis, kada laivas buvo pastatytas ir kiek laiko jis dreifavo be įgulos. Nėra jokių įrodymų, kad tanklaivis užsiėmė kontrabanda ar brakonieriavimu. Nors laivo pavadinimas buvo užteptas dažais, pasitelkus kriminalistus pavyko jį išsiaiškinti – „Jian Seng”. Galbūt tanklaivio įgulą ir visus dokumentus pagrobė piratai, bent jau kitų paaiškinimų kol kas nėra.
6. „Orang Medan”
Olandų prekybinis laivas „Orang Medan” 1947 m. tapo „vaiduokliu”. Du Malakos sąsiauryje esantys laivai iš jo gavo SOS signalą. Radistų teigimu, signalą perdavė kažko labai išsigandęs įgulos narys. Paskutiniai jo žodžiai buvo tokie, kad visi laive esantys žmonės mirė, o jis laive liko vienas. Po to ryšys nutrūko. Po kelių dienų „Orang Medan” buvo rastas dreifuojantis Indijos pakrantės link.
Visi įgulos nariai buvo negyvi, o visi kūnai buvo sustingę keistomis pozomis, tarsi nuo kažko gindamiesi. Jokių žaizdų ar sužeidimų nerasta. Tikroji jūreivių žūties priežastis iki šiol lieka mįsle. Kai kuriais teiginiais, laivu buvo gabenama sieros rūgštis, kuri nebuvo tinkamai supakuota. Tikėtina, kad įgula žuvo nuo nuodingų sieros garų.
7. „Baichimo”
Prekybinis laivas „Baichimo” buvo pastatytas 1911 m. Švedijoje, Vokietijos bendrovės užsakymu. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, laivą perėmė Didžioji Britanija ir ateinančius keturiolika metų jis buvo naudojamas kailiams gabenti. Per paskutinį reisą 1931 m. oras smarkiai pablogėjo ir laivas įstrigo leduose netoli Aliaskos krantų. Po savaitės orai pasitaisė ir „Baichimo” vėl tęsė kelionę, tačiau po poros savaičių vėl įstrigo leduose. Įgulai teko palikti laivą ir mėnesį gyventi Aliaskos pakrantėje, laukiant, kol bus aptikti ir išgelbėti. Laimei, atvykę gelbėtojai paėmė jūreivius ir vertingą krovinį, tačiau laivas liko dreifuoti leduose.
Tačiau „Baičimo” istorija tuo nesibaigė. Vėliau laivas kelis kartus buvo pastebėtas dreifuojant prie Kanados ir Arkties pakrančių. Dėl prastos korpuso būklės niekas nedrįso lipti į laivą vaiduoklį, nes jis bet kurią akimirką galėjo nuskęsti. Paskutinį kartą „Baičimo” buvo pastebėtas 1969 m. Tuomet užšalęs laivas jau buvo tapęs ledo masyvo dalimi. Vėliau Aliaskos vyriausybė kelis kartus bandė surasti laivą, tačiau visi bandymai buvo bergždi.