Trys psichologinio saugumo taisyklės bendravime

Kaip negauti psichologinės traumos kasdieniniame bendravime? Kaip apginti savo nuomonę ir nesugriauti santykių su aplinkiniais? Iš šio teksto sužinosite apie tris psichologinės higienos taisykles, kurios padės tai padaryti.

Profesionalumas įpareigoja laikytis saugos taisyklių bet kokioje žmogaus veiklos srityje, ne išimtis ir psichologijos sritis. Bet jeigu psichologai bendravimo higienos taisykles studijuoja, tai likusių žmonių elgesys kartais kelia siaubą.

Taigi. Psichologinės higienos taisyklės.

“Aš”- signalai

Laikydamiesi šios taisyklės, mes kalbame tik už save. Neapibendriname visų žmonių ir neišsigalvojame, ką pasakys ar pagalvos pašnekovas. Jums juk tikriausiai ir patiems nepatinka, kai kiti sprendžia už jus?

Vietoje “Tu neteisus” – “Aš su tavimi nesutinku”;
Vietoje “Visi vyrai yra ožiai/Visos moterys kvailos” – “Man teko bendrauti su nemaloniais priešingos lyties atstovais”;
Vietoje “Niekas taip nesielgia” – “Aš taip nepasielgčiau”.

Atsisakymas vertinti

Šioje taisyklėje kalba eina apie faktus ir etikečių bei vertinimų vengimą. Svarbu išlaikyti objektyvumą ir neklaidinti pašnekovo, primetant savo nuomonę ir pateikiant ją kaip tiesą.

Vietoje “Tu blogai elgiesi” – “Tavo veiksmai sukels štai tokias pasekmes (pateikiame konkrečias ir labiausiai tikėtinas pasekmes);
Vietoje “Tu to negali/Tau tai nesigaus” – “Matau, kad esama rizikos… (konkrečiai nurodome, kokia tai rizika);
Vietoje “Kaip tu galėjai taip pasielgti?” – “Mane suerzino tavo elgesys”.

Klausimas “Kodėl?” – irgi vertinantis, kadangi tarsi siūlo žmogui taip nesielgti. Todėl mes jį pakeičiame klausimu „Dėl kokių priežasčių?”

Empatija ir pagarba jausmams

Psichologinį saugumą, be kita ko, sukuria pagarba žmogaus motyvams ir emocijoms. Norint tai padaryti, svarbu parodyti empatiją – išsiaiškinti žmogaus jausmus, motyvus, emocijas, atsižvelgti į visa tai ir elgtis kuo atsargiau. Prisiminkite taisyklę Nr.1: kad nereikėtų išsigalvoti, reikia tiesiog paklausti. Taip pat svarbi taisyklė Nr.2: nevertiname jausmų kaip gerų ar blogų, o tiesiog pažymime juos kaip įvykusį faktą.

Vietoje “Kaip tu galėjai tai padaryti” – “Kodėl tai padarei?”;
Vietoje “Berniukai neverkia/mergaitės nerėkauja” – “Jūs turite teisę reikšti savo emocijas”;
Vietoje “Nustok verkšlenti!” – “Taip, aš matau, kad jautiesi blogai. Dabar aš nesu pasiruošęs tavęs išklausyti”.

Paskutiniame pavyzdyje svarbu pastebėti ir pripažinti žmogaus jausmus. Jeigu nesate pasiruošę emocijų išsiliejimui – perteikite tai naudodami “aš” teiginius.