Karas asocijuojasi su praradimais ir griuvėsiais. Tačiau pasaulis nestovi vietoje, ir netgi kariniai veiksmai stumia į priekį pažangą.
Arbatos maišeliai, dešrelės ir netgi užtrauktukai – visa tai mes dabar turime dėka siaubingų šimtmečio senumo įvykių.
Pateikiame 10 svarbiausių atradimų, padarytų ar išpopuliarėjusių per Pirmąjį pasaulinį karą.
Kvarcinės lempos
Karo pabaigoje Vokietija išgyveno tikrą humanitarinę katastrofą. Baisi suirutė, badas ir skurdas siautėjo visoje šalyje. Kita rykšte tapo masinis vaikų sergamumas rachitu. Šios ligos paslapties tų laikų mokslininkai neįminė. Vienintelė prielaida buvo ta, kad ligos priežastis kažkaip susijusi su skurdu.
Kažkuriuo momentu vokiečių gydytojas Kurtas Gulchidskis nusprendė pabandyti į rachito gydymo schemą įtraukti ultravioletinių spindulių terapiją. Jis įvairaus amžiaus vaikus pastatė po kvarco lempomis. Vėlesnių tyrimų rezultatai patvirtino: kaulų audinys iš tiesų ėmė stiprėti. Tokiu būdu kvarco lempa sukėlė revoliuciją medicinoje ir buvo pradėta masiškai naudoti medicinos įstaigose.
Echolokacija
Pirmojo pasaulinio karo metais povandeniniai laivai tapo slaptuoju Vokietijos ginklu. Jų pagalba vokiečių kariai nuskandino ne vieną priešo laivą. O juos aptikti buvo nelengva: tuo metu naudojami sonarai ir povandeniniai mikrofonai nedavė tikslių rezultatų.
Tai tęsėsi iki to laiko, kol britų mokslininkai nutarė išbandyti ultragarsą. Jo pagrindu buvo sukurtas prietaisas, leidžiantis nustatyti atstumą iki povandeninio objekto, net jeigu jis yra pakankamai toli. Pradėjus naudoti echolokaciją, povandeninių laivų užpuolimo grėsmė tapo daug mažesnė.
Plastinė chirurgija
Pirmasis pasaulinis karas įsirėžė į žmonijos atmintį ne tik dėl naujų ginklų, bet ir dėl ypatingo žiaurumo. Tūkstančiai buvusių kariškių buvo suluošinti. Ir jie nenorėjo susitaikyti su perspektyva likti tokiais amžinai.
Stebėdamas visą šią neteisybę, Naujosios Zelandijos chirurgas Haroldas Gilisas (Harold Gillis) pradėjo praktikuoti operacijas, kuriomis buvo ištaisomi karo metu sužeistų kareivių ir karininkų veido ir kūno defektai. Iš viso iki 1919 m. jam pavyko atlikti apie 5 tūkst. tokių operacijų. Taip atsirado nauja medicinos šaka – plastinė chirurgija.
Rankiniai laikrodžiai
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad rankiniai laikrodžiai netapo būtent šio karo išradimu. Jie egzistavo ir anksčiau, tačiau ilgai neįsitvirtino visuomenėje ir juos nešiojo daugiausia moterys. Pirmasis pasaulinis karas prisidėjo prie rankinių laikrodžių išpopuliarėjimo tarp visų kitų gyventojų sluoksnių.
Viskas buvo taip. Karininkams buvo gyvybiškai svarbu turėti po ranka laikrodį, kad bet kurią akimirką žinotų laiką, pavyzdžiui, planuojant karinę operaciją. Tuomet visi masiškai ir pradėjo nešioti šį aksesuarą ant rankos, kadangi toks nešiojimo būdas geriausiai tiko mūšio metu. Labai greitai rankiniai laikrodžiai tapo jų savininkų pasididžiavimo objektu ir įgijo visuotinį populiarumą.
Nerūdijantis plienas
Šiandien sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be daiktų, pagamintų iš nerūdijančio plieno. Peiliai, puodai ir netgi ginklai – iš šio universalaus lydinio pagaminta daugybė gerai žinomų dalykų. Mažai kas žino, kad už nerūdijančio plieno išradimą esame dėkingi Pirmajam pasauliniam karui.
Tiesiogine prasme nuo pat karo veiksmų pradžios iškilo ginklų vamzdžių deformacijos dėl perkaitimo ir trinties šaudant problema. Reikėjo sukurti tokioms sąlygoms atsparią medžiagą. Tai pavyko padaryti Hariui Brearliui, kuris, eksperimentuodamas su įvairiais lydiniais, pastebėjo, kad kai kurie ankstesni jo prototipai laikui bėgant nepasiduoda korozijai. Netrukus nerūdijantis plienas išpopuliarėjo ne tik karinėje pramonėje, bet ir civilinėje gamyboje.
Sojų dešrelės
Karas beveik visada susijęs su humanitarine katastrofa. Ir kariškiai, ir civiliai kartais tiesiog neturi ko valgyti. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu tokios sunkios sąlygos tapo paskata išrasti iš esmės naują maisto produktą. Tai buvo sojos dešrelės. O jų autorius pasirodė esąs… miesto meras.
Konradas Adenaueris tuo metu buvo Kelno meras. Gyventojams katastrofiškai trūko maisto, todėl jis ėmė ieškoti kitų, netrivialių maisto gamybos būdų. Pavyzdžiui, buvo bandoma kepti duoną iš kukurūzų miltų, tačiau Rumunija, kuri buvo pagrindinė tokių miltų tiekėja, pasitraukė iš karo. Idėja žlugo. Tada meras nusprendė gaminti „mėsos” produktus, tačiau be pagrindinio ingrediento – vietoj mėsos turėjo būti naudojama soja.
Įdomus faktas: pačiame Kelne dešrelės buvo vadinamos „mero dešrelėmis”.
Užtrauktukas
Karas pasibaigė ne tik Vokietijos pralaimėjimu, bet ir tikra tekstilės revoliucija. Nuo XX a. pradžios žmonija ieškojo būdų, kaip pagreitinti ir supaprastinti drabužių užsegimo procesą. Būtent karas padėjo rasti raktą šiai problemai išspręsti.
Amerikiečių inžinierius Gideonas Sundbekas užpatentavo savo išrastą drabužių užsegimo būdą dar prieš karą. Jo išradimu tapo užtrauktukas. Tai labai pagreitino apsirengimo procesą, ypač kareivių, o tai buvo gyvybiškai svarbu karo sąlygomis. Netrukus šios technologijos naudojimas jau nebeapsiribojo vien karine sritimi. Užtrauktukas atsirado ir kasdieniuose drabužiuose.
Kraujo perpylimas
Karo veiksmų įkarštyje ne visada įmanoma suteikti net pirmąją skubią medicinos pagalbą. O neretai pacientai dėl kritinio kraujo netekimo tiesiog neišgyveno iki ligoninės. Šios problemos sprendimas buvo išrastas per Pirmąjį pasaulinį karą.
Tiesą sakant, pirmoji kraujo perpylimo procedūra buvo atlikta XX a. pradžioje. Tačiau iki karo pradžios medikai nežinojo, kaip galima kraują ilgai išsaugoti.
Tuomet mokslininkas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Pentoras Rose’as ėmėsi keleto eksperimentų, siekdamas užkirsti kelią kraujo krešėjimui. Ir 1919 m. buvo atlikta pirmoji konservuoto kraujo perpylimo procedūra.
Konvejeris
Konvejerio juosta – neatsiejama visos pramoninės visuomenės istorijos dalis. Darbo fabrikuose ir gamyklose patogumus, kuriuos atnešė jos naudojimas, vargu ar galima pervertinti. Tačiau mažai kas žino, kad būtent Pirmajam pasauliniam karui turime dėkoti už dabar nepakeičiamos konvejerio juostos atsiradimą.
Šio transportavimo tarp cechų metodo sukūrimas priklauso Henriui Fordui. Karo išvakarėse jo įmonė gavo didelį karinių transporto priemonių užsakymą. Siekdamas laikytis griežtų terminų, Fordas sukūrė šį metodą.
Dėka šios idėjos. jo įmonės karinė technika tapo viena labiausiai paplitusių Amerikoje ir už jos ribų, o konvejeris tvirtai „apsigyveno” fabrikuose ir gamyklose.
Arbatos maišeliai
Visame pasaulyje yra milijonai arbatos mėgėjų. Tačiau, pavyzdžiui, biuro sąlygomis nėra labai patogu naudoti birias arbatžoles, tada situaciją gelbsti arbatos maišeliai. Tačiau ne visi arbatos mėgėjai žino, kad šis labai patogus šildančio gėrimo paruošimo būdas buvo išrastas ir išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo metais.
Istorija skamba taip. Karo išvakarėse arbatos prekeivis Thomas Sullivanas nusprendė pabandyti paruošti gėrimą tiesiai pakelyje. O tais laikais metu arbatžolės buvo parduodamas šilkiniuose maišeliuose. Idėja patiko firmai „Teekanne” iš Drezdeno ir jie pradėjo tiekti arbatą marlės „maišeliuose” į frontą. Patogus ir paprastas arbatos virimo būdas buvo labai populiarus tarp kareivių, tačiau net ir karui pasibaigus jis tebeliko aktualus.
Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai
Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…
Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę
Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…
Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje
Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…