Žmogaus organizmas

Dešimt bjauriausių dalykų mūsų organizme

Mūsų kūne yra nemažai dalykų, apie kuriuos pagalvojus galima pasijausti nemaloniai: prakaitas, purvas, pūliai, nesuvirškintas maistas.

Ar žinojote, kad mūsų kūne yra daugiau bakterijų, nei ląstelių? O tai, kad ant jūsų blakstienų esama erkučių?

Štai šie ir kiti įdomūs faktai apie žmogaus kūną.

Erkės ant blakstienų (Demodex)

Erkės ant blakstienų (Demodex)

Ant mūsų blakstienų gyvena erkės, ir kuo vyresni esate ir kuo riebesnė jūsų oda, tuo didesnė erkių tikimybė. Nustatyta, kad erkės, o kalba eina apie Demodex folliculorum rūšį, gyvena ant daugiau nei 80 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių blakstienų.

Demodex – tai veido erkės, ir jeigu galėtumėte jas pamatyti plika akimi, pamatytumėte, kad jos gyvena ant blakstienų ir plaukų folikulų. Ant vienos blakstienos folikulo gali gyventi iki 25 erkių.

Nors pats jų egzistavimo ant veido faktas – gana bauginantis, jos dažniausiai yra nekenksmingos, tačiau jautriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.

Ausų siera

Ausų siera

Daugelis žmonių imasi į profesionalių ausų sieros šalinimo procedūrų, nepaisant to, kad mūsų ausies kanalas yra savaime išsivalantis kūno organas.

Ausų siera – tai riebi, vaškinė medžiaga, kurią gamina ausies kanale esančios liaukos. Taip ausys apsaugo pačios save.

Siera neleidžia į ausis patekti pašalinėms medžiagoms, įskaitant dulkes ir vabzdžius. Ausų siera taip pat padeda drėkinti ausis, apsaugo ausies kanalą nuo sudirginimo ir turi antibakterinių savybių.

Ausų sierą sudaro negyvos odos ląstelės, sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys, alkoholiai, skvalenas ir cholesterolis. Vidutiniškai per mėnesį išskiriame apie 12-20 mg ausų sieros.

Lipoma (riebalinis auglys)

Lipoma (riebalinis auglys)

Mūsų organizmas energijos atsargas saugo riebalų ląstelėse, tačiau kartais jos ima augti ten, kur jų apskriti neturėtų būti. Dėl to susiformuoja riebaliniai augliai, dar vadinami lipomomis. Nors daugelis žmonių apie riebalinius auglius galvoja su pasibjaurėjimu, paprastai jie būna visai nekenksmingi.

Tai nedidelės riebalų ląstelių sankaupos po oda tarp odos ir raumenų. Šie gumbeliai yra minkšti liečiant ir judrūs. Paprastai lipomos būna ne didesnės nei keli centimetrai ir dažniausiai atsiranda ant kaklo, pečių, rankų, viršutinės nugaros dalies, šlaunų ir sėdmenų.

Gleivių išskyros

Gleivių išskyros

Gleivės, skrepliai, snargliai – kad ir kaip tai vadintume, visi šie dalykai egzistuoja, ir ne veltui.

Gleivėmis išklota nosies, burnos, sinusų, gerklės, plaučių, virškinamojo trakto vidinė pusė ir jų esama visada, ne tik peršalimo metu. Mūsų organizmas kasdien pagamina apie 1-2 litrus gleivių, tame tarpe kas 20 minučių nosyje susidaro nauja gleivių porcija.

Gleivės atlieka drėkinimo funkciją, be jų mūsų kūno audiniai išsausėtų. Kadangi jos dar ir klampios, jos taip pat veikia kaip įvairių „šiukšlių“, įskaitant bakterijas, žiedadulkes, purvą, grybelius, dūmus ir kitas medžiagas, kurias įkvepiame, surinkėjos ir neleidžia joms patekti į mūsų organizmą.

Bakterijos ir žmogus

Bakterijos ir žmogus

Sveiko žmogaus organizme žmogiškų dalykų yra gerokai mažiau, nei galima pagalvoti. Mūsų kūne mikroorganizmų yra 10 kartų daugiau, nei žmogaus ląstelių, iš viso apie 100 trilijonų bakterijų, ir jos gyvena kiekviename mūsų kūno kampelyje.

Mažiau nei 1 proc. žmogaus organizme esančių bakterijų gali sukelti ligas, o kitos padeda atlikti svarbias funkcijas. Pavyzdžiui, bakterija Lactobacillus acidophilus, kuri naudojama raugintų pieno produktų gamyboje, padeda virškinti maistą ir kovoti su kenksmingais mikrobais.

Dujos skrandyje, daug dujų

Dujos skrandyje, daug dujų

Visi žmonės išskiria dujas ir visi mes raugėjame. Kai valgote, virškinimo sistemos bakterijoms skaidant maistą, susidaro dujos. Vidutiniškai per dieną dujas mes išskiriame nuo 14 iki 23 kartų, t. y. maždaug kartą per valandą.

Dujų ir raugėjimo sudėtyje yra anglies dioksido, deguonies, azoto, vandenilio ir kartais metano, o kartais – sieros. Kai kurie maisto produktai verčia mus išskirti daugiau dujų, įskaitant daug ląstelienos turinčius produktus ir pieno produktus.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra kviečių arba pieno taip pat prisideda prie dujų gaminimosi, raugėjimo ir pilvo pūtimo, nes mūsų organizmas negali jų tinkamai suvirškinti. Tačiau dažniausiai dujas sukelia nuryjamas oras.

Vėmimas

Vėmimas

Skrandyje vidutiniškai telpa apie 3 litrus suvalgyto maisto ir gėrimų. Kad pasiekėte ribą, sužinosite iš pykinimo jausmo, kuris atsiranda po valgio.

Nors kai kurie tyrimai rodo, kad skrandis gali išsitempti ir sutalpinti daugiau nei 3 litrus maisto ir gėrimų, vis dėl to jis gali spontaniškai plyšti, jei bandysime sutalpinti 5 litrus.

Jei skrandis pamėgina „uždaryti vartus“, maistas ir gėrimai nepateka toliau į žarnyną, o grįžta atgal ir kartais priverstinai.

Vėmimą kontroliuoja smegenyse esantis „vėmimo centras“, jį gali sukelti daugybė dalykų, įskaitant apsinuodijimą, infekcijas, kai kurias ligas, nėštumą ir kai kuriuos gydymo būdus, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Jei negalite arba nenorite vemti, jūsų organizmas bandys susitvarkyti su nepageidaujamu turiniu skrandyje. Tokiu atveju skrandžio sienelėse gali susidaryti nesandarumų, todėl iš dalies suvirškintas maistas gali ištekėti. Ir čia vėmimas nebeatrodys toks bjaurus.

Tonzilių užsikimšimas

Tonzilių užsikimšimas

Tonzilių kamščiuose, dar vadinamas tonzilolitais, esama bakterijų, negyvų ląstelių ir gleivių mišinio, kuris susikaupi tonzilių įdubimuose.

Jei sergate lėtiniu tonzilitu arba sirgote tonzilių uždegimu, didesnė tikimybė, kad turėsite tonzilių kamščių. Jie taip pat dažnai pasitaiko žmonėms, kurie skundžiasi burnos sausumu.

Kai kurie žmonės jų nepastebi, o kiti jaučia diskomfortą, kai jie sukietėja. Jie atrodo kaip balti iškilimai gerklės užpakalinėje dalyje. Kadangi bakterijos mėgsta maitintis tuo, iš ko sudaryti šie kamščiai, dėl jų dažnai atsiranda blogas burnos kvapas.

Jų galite bandyti atsikratyti skalaudami burną arba atlikdami gydytojo atliekamą vakuuminio nusiurbimo procedūrą. Tačiau vienintelis būdas jų visiškai atsikratyti, kuris vis dėlto taikomas tik kraštutiniu atveju, yra tonzilių pašalinimas.

Ekskrementai

Ekskrementai

Kai valgome ir geriame, kūnui užtenka vos kelių valandų, kad pasisavintų mums reikalingus vitaminus ir maistingąsias medžiagas. Likusią maisto dalį reikia pašalinti.

Mūsų žarnyną sudaro plonoji ir storoji žarnos bei tiesioji žarna. Plonoji žarna yra maždaug 6 metrų ilgio ir 2,5 cm skersmens vamzdelis, o storoji žarna – maždaug 1,5 metro ilgio ir 7,6 cm skersmens. Ir visa ji pilna atliekų.

Mūsų išmatas sudaro nesuvirškintas maistas, taip pat gleivės, bakterijos ir negyvos ląstelės, kurios suteikia joms rudą spalvą. Esant normaliai peristaltikai, išmatas sudaro apie 75 proc. vandens, o per dieną mes išskiriame apie 85-225 g išmatų.

Skrandžio rūgštis, kuri gali tirpdyti metalus

Skrandžio rūgštis, kuri gali tirpdyti metalus

Mūsų virškinimo sistema prisotinta sulčių, kurios virškina maistą. Kai vandenilis skrandžio viduje susijungia su chloru, susidaro druskos rūgštis. Druskos rūgštis yra pakankamai stipri, kad ištirpintų metalą, tad kodėl skrandis pats savęs nesuvirškina?

Taip neatsitinka dėka gleivių, kurios išklojo skrandžio sieneles ir saugo jį nuo suirimo.

.



Naujienos iš interneto

Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai

Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…

Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę

Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…

Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje

Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *