Arba keičiasi, tačiau labai lėtai ir tik tada, kai patys to labai nori….
Negalima priversti žmogaus mąstyti taip, kaip mąstote jūs. Visi žmonės gimsta skirtingi, turi savo socialinį statusą, savo moralinius principus, religinę ir politinę kryptį….
Visi augo ir vystėsi skirtingomis socialinėmis sąlygomis, gavo skirtingą auklėjimą, išsilavinimą, todėl kiekvienas žmogus turi sukaupęs savo asmeninę patirtį ir susidarė savo požiūrį į gyvenimą, kuris skiriasi nuo kitų.
Nėra jokio pagrindo manyti, kad žmogus patirs magišką nušvitimą ir pasikeis, paveiktas pašalinių žmonių argumentų.
Žmonės, juo labiau – jau suaugę ir psichologiškai subrendę, nesikeičia – tai aksioma. Ypač tada, kai bandoma aktyviai „atvesti į tiesos kelią”.
Žmogus pavydžiai saugo ir gina savo individualumą, nusistovėjusius principus, įgytą patirtį – tai jo asmeninis žinių ir įgūdžių bagažas, ir vargu ar jis viso to atsisakys dėl kitų žmonių moralinių poreikių tenkinimo.
Žmogaus prigimtį galima pakeisti tik tada, kai pats gyvenimas kažkokiomis konkrečiomis sąlygomis priverčia prisitaikyti prie jo…