Tikroji nelaimių, ligų ir skurdo priežastis

Kalba eis apie sveikatą, tačiau nelabai įprasta prasme. Ne apie kūno sveikatą, kurią nustato gydytojai, išklausydami jus stetoskopais ir blusinėdami „analizus”. Ir ne apie dvasinę, kurią savais metodais vertina psichiatrai.

Šis straipsnis – apie dvasinių ligų rūšis. Apie tai, kaip jos įtakoja gyvenimo kokybę. Apie tai, kaip jas atpažinti ir kaip jų atsikratyti. Tai, ką dabar perskaitysite, gali pasirodyti banalu, nuvalkiota, seniai žinoma, tačiau žinoti – ne visada reiškia suprasti, įsisavinti ir sėkmingai panaudoti.

Visata veikia sukrečiančiai paprastai. Bazinė taisyklė: „Nepakenk ir nedaryk blogo”. Paklausite, o kaip gi gėris? Ar ne svarbiau daryti gera, negu susilaikyti nuo blogo?

Gėris, žinoma, Visatoje egzistuoja, tačiau susilaikymas nuo blogio ir žalos darymo yra kur kas svarbiau jos išgyvenimui ir vystymuisi.

Tuos, kurie kenkia, Visata bando atvesti į protą, kad žmonės pasitaisytų, išgytų nuo dvasinių ligų. Nesuprasdami, kas būtent vyksta, žmonės suvokia pagalbą kaip bausmes ir sunkius likimo smūgius.

Žala (blogis), kurio nepriima žmogus, gali būti trijų rūšių:

Žala pačiam sau. Apsirijimas, rūkymas, savikritika-savigrauža ir t.t. Dvasinė liga pradinėje užuomazgos stadijoje. Visata kol kas nesikiša, suteikdama žmogui šansą pačiam viską ištaisyti. Juk viskas vyksta paties kenkėjo viduje ir jis fiziškai jaučia savo veiksmų pasekmes. Ir Visatos manymu žmogus arba suvoks tai ir pasitaisys, arba pakenks pats sau taip stipriai, kad susinaikins. Bet kokiu atveju blogio šaltinis bus likviduotas.

Žala kitam. Nužudymas, vagystė, patyčios ir dar begalė įvairių dalykų. Dvasinė liga vystosi ir plėtojasi. Visata pasitelkia į pagalbą seną gerą bumerango principą. Ką pasėsi, tą ir pjausi.

To reikia, kad žmogus visgi pajaustų kokią žalą daro ir susiprotėtų pasitaisyti. Arba kad dėl atgalinio bumerango smūgio būtų likviduotas ir tuo būdu nustotų daryti žalą. Iš esmės, jeigu žmogui išsivysčiusi empatija, jeigu jis sugeba jausti kito žmogaus skausmą kaip savo paties, tokio „bumerango” neprireikia. O likusiems Visata padeda dvasiškai sveikti – padovanoja „bumeranginius” ramentus.

Žala visai aplinkai. Tam nereikia būti pasaulinio masto piktadariu. Pakanka pažeisti dėsnius – Visatos funkcionavimo principus. Vieno iš tokių principų pavyzdys – gyvybės kaipo tokios vertė, dėl to atimti gyvybę galima (bet neskatintina) tik ginant kitą gyvybę. Su tais, kurie kėsinasi į jos principus, Visata elgiasi lygiai taip pat, kaip sveikas organizmas elgiasi su vėžio ląstelėmis – kaip galima greičiau ir efektyviau sunaikina. Ir reaguoja ne vien į veiksmus, bet ir į mintis. Į mintis galbūt ne taip greitai – suteikiamas šansas persigalvoti, atsikvošėti.

Dar vienas dėsnis draudžia imti iš pasaulio daugiau, negu jam pats duodi. Tokius savanaudžius Visata pradeda laikyti energetinėmis „skylėmis” savo pačios darniame audinyje ir pradeda tuojau pat tas skyles lopyti, t.y. duoda tokiam žmogui vis mažiau ir mažiau, kol savanaudis nesuvoks savo klaidos arba nenumirs.

Kiti dėsniai rūpinasi lyčių, luomų pusiausvyra, reguliuoja dauginimąsi, mokymąsi ir t.t.

O dabar apie problemas, susijusias su tuo, kas buvo pasakyta aukščiau.

Pirmoji problema. Šių dėsnių nežinojimas nepanaikina atsakomybės už jų pažeidimus. Atsakomybė netaikoma tik vaikams iki tam tikro amžiaus – už jų „išdaigas” prieš Visatą atsakingi tėvai. O tradicija skiepyti žinias apie šiuos dėsnius vos ne nuo kūdikystės, mūsų visuomenėje jau faktiškai sunaikinta.

Antroji problema. Žmonės dažniausiai neįžvelgia jokio ryšio tarp konkrečių savo minčių ar veiksmų ir gyvenimo kokybės pablogėjimo (ligos, skurdas, nelaimės). Jie linkę kaltinti dėl to visus iš eilės: sutuoktinius, vyriausybę, sunkią vaikystę ar piktą likimą. Viską aplinkui, išskyrus save.

Trečioji problema. Netgi psichologai neretai nepadeda susidoroti su dvasine liga. Dvasinių ligų diagnostika – retas, specifinis įgūdis. Be to, nustatyti dvasinę ligą – tai tik pusė darbo. Dar sunkiau paaiškinti klientui, kad jis turi štai tokią problemą ir kad nuo jos reikia gydytis.

O ir pozityvūs pokyčiai po išgijimo ateina ne iš karto.

.



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *