Filosofai, išminčiai ir šiaip nekvaili žmonės teigia, kad kiekvienoje problemoje slypi išminties perlas, kartais netgi ne vienas. Jei peržvelgsite savo gyvenimo įvykius iš kūrėjo pozicijos, pastebėsite, kad būtent taip ir yra.
Stojus į sąmoningo gyvenimo kelią, reikia labai atidžiai stebėti viską, kas vyksta aplinkui – gyventi šiame momente. Tačiau tai pasiekiama tik praktikuojantis.
Remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad tai daryti ne visada pavyksta, jei pasineri į įvykių verpetą ir visiems procesams vadovauja emocijos.
Tai kaipgi surasti išminties sudėtingose situacijose? Kaip suprasti, ką jums nori pasakyti nuolat pasikartojantys nemalonumai ir konfliktai? Panaudokite žemiau išvardintus būdus, kad galėtumėte ištrūkti iš užburto problemų rato. Ir niekada nevenkite ieškoti problemų priežasčių savyje.
Kartais taip atsitinka, kad būdami savo gyvenimo kūrėjais, negalime ar nenorime prisiimti atsakomybės už konkretų traumuojantį įvykį. Pradedame vaidinti aukos vaidmenį, sekindami save ir fiziškai, ir morališkai.
Baimė, kad teks patirti skausmą
Už kiekvienos problemos ir nemalonios situacijos slepiasi praeityje patirta trauma. Pasąmonė iš visų jėgų stengiasi apginti mus nuo skausmo, atidėliodama ir vilkindama problemos sprendimą. Bet jeigu šios traumos neišgydysime, mes ir toliau trauksime prie savęs tarsi magnetai tokias nemalonias situacijas, vėl ir vėl patirsime tą patį skausmą, kurį patyrėme pirmą kartą. Galbūt atėjo laikas liautis slapstytis ir bėgioti nuo problemos?
Pasirinkite patys:
-
Arba pastoviai gaunate vis naujas ir naujas skausmo porcijas;
-
Arba pagaliau pasineriate į praeitį, kad išsilaisvintumėte nuo skausmo ir išgydytumėte tais laikais patirtą traumą.
Tai kažkas panašaus kaip gydyti skaudantį dantį. Taip, labai nemalonu ir skausminga. Bet jei šiek tiek pakentėsime, sulauksime palengvėjimo.
Išvardinsime kelias pagrindines priežastis, kodėl taip skausminga gydyti praeities traumas.
Jums naudinga jaustis auka. Kodėl tai naudinga? Galima nieko nedaryti, nieko nesiimti, ir toliau skųstis gyvenimu. Visada atsiras nelaimės draugų, kurie jus palaikys, kaltindami aplinkybes, viršininkus, valdžią ir t.t. Susilauksite dėmesio, pasakodami apie savo bėdas, ligas, tragiškas aplinkybes. O iš tikrųjų jums viso labo trūksta meilės ir tokiais būdais jūs bandote jos gauti. Kažkokioje situacijoje jaučiatės kaltas? Kaltė – galingas jausmas, labai sekinantis nervų sistemą. Ilgai jausti sąmoningą kaltę žmogus negali. Dėl to kaltė išstumiama iš sąmonės, pavirsdama pretenzijomis. Dėl savo bėdų pradedate kaltinti ką tik norite, tik ne save. Visais šiais atvejais aukos būsena jus „išgelbėja”. Tačiau tai saviapgaulė, kurią atpažinti galima pagal savo dvasinę savijautą.
Nematote akivaizdžių dalykų. Tai pasakytina apie kurią nors vieną sferą, arba žmogus apskritai gyvena ne pagal tuos principus, kuriuos pats skelbia. Jam nepaprastai sunku priimti realybę, dėl to išstumia ją į pasąmonę. Pastoviai ieško atsakymų į iškilusį klausimą, užuot sąžiningai pažvelgęs į savo gyvenimą ir ėmęs vadinti viską savais vardais.
Dar nepasiekėte „virimo taško”. Suprasdami, kad patys sukūrėte traumuojančią situaciją, imate atidėlioti sprendimą, kadangi problema kol kas dar ne tokia aštri. Dažniausiai ryžtamės save keisti tik tada, kai jau nepakeliama gyventi kaip seniau. Pastoviai tikrintis ir keisti įsitikinimus ir pažiūras neįmanoma. Bet jeigu norite laikyti save savo gyvenimo šeimininku ir kūrėju, turite prisipažinti: „Taip, tai aš sukūriau šią situaciją. Tiesa, kol kas pats nežinau, kodėl taip padariau. Ir aš prisiimu už įvykius atsakomybę ir būtinai išsiaiškinsiu situaciją vėliau, kai ateis laikas”.
Taigi – išnagrinėjome trukdžius, kurie neleidžia pasisemti patirties iš nemalonių situacijų, patirties, kurios dėka galėtume pakeisti gyvenimą. O dabar – penki būdai, kaip tos patirties ir išminties surasti. Problemą suvokti ne visada lengva, bet jeigu turite noro suprasti, kas iš tikrųjų už jos slypi, jums padės šios rekomendacijos.
Tapkite stebėtoju. Sėdinti situacijos viduje, labai sudėtinga mąstyti šaltai ir blaiviai. Tuo momentu esate šališkas, neobjektyvus ir nematote visų problemos aspektų. Pamėginkite nusišalinti ir pažvelgti į problemą iš šalies. Tam yra nemažai įvairių metodikų.
Užfiksuokite problemą popieriuje. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite viską, ką galvojate apie iškilusią problemą. Svarbu rašyti būtent ranka. Įjungę į šį procesą kūną, įtrauksite į šį procesą pasąmonę. Kai tiesiog samprotaujate apie problemą, mintys sukasi ratu. Nesibaigiantis procesas. Sprendimas kažkur visai šalia, jūs jį jaučiate, tačiau negalite pagauti ir suformuluoti. Lyg ir suprantate, kur slypi tiesa, tačiau chaotiškas minčių srautas neleidžia susikoncentruoti ties svarbiausiu. Minčių užrašymas ranka ant popieriaus pašalina šią problemą.
Parašykite piktą laišką skriaudėjui. Kad sąmonėje įvyktų poslinkis, kad iš aukos taptumėte savo gyvenimo šeimininku ir kūrėju, išsilaisvinkite nuo emocijų. Pasistenkite išvengti skandalų, geriau išvardinkite savo pretenzijas savo skriaudėjui piktame laiške. Nesivaržykite, rinkdamasis išsireiškimus, rašykite viską, kas šauna į galvą. Įvardinkite jausmus, kuriuos jums sukėlė situacija. Rašykite, kol nepavargsite. Paskui kelis kartus garsiai perskaitykite, ką parašėte. Įgarsinę jausmus, jūs juos paleisite. Siųsti laiško niekur nereikia, sudeginkite ar suplėšykite. Po šios procedūros ateis palengvėjimas, tapsite pagaliau pajėgus įžvelgti problemos esmę.
Išverskite į „Aš” kalbą. Jeigu dar nesudeginote pikto laiško, panaudokite jį praktiškai. Perrašykite, pakeisdami adresatą. Vietoje skriaudėjo vardo, įrašykite žodį „aš”. Pavyzdžiui, ne „Tu mane įskaudinai”, o „Aš pasijaučiau įskaudintas”. Perskaitykite, kas gavosi. Dabar tikriausiai jau suprantate, kad būtent jūs pats save įstūmėte į šitą nemalonią situaciją? Patys save apgavote, patys save nepakankamai mylėjote. Ši paprasta technika labai aiškiai parodo, kad pasaulis, tarsi veidrodis, atspindi mūsų pačių požiūrį į save.
Darbuokitės. Dar vieną būdą pasisemti išminties iš nemalonios situacijos ir iškopti į naują dvasinės evoliucijos lygmenį siūlo knygos „Mylėti tai, ką turi” autorius Baironas Keitis. Autorius tvirtina, kad mus jaudina ne pats įvykis, o mintys apie jį. Paleisdami mintis, mes išsilaisviname nuo negatyvių pergyvenimų. Metodą sudaro du etapai: pirmasis leidžia įvardinti savo pretenzijas kitiems, išlieti emocijas, o antrojo etapo dėka mes pamatysime visą savo įsitikinimų absurdiškumą.
Ir koks apima palengvėjimas, kai pamatai, kad dėlionės detalės susidėliojo. Sprendimas visada yra po ranka. Ir mes tai suprantame, kai tik išdrįstame pažvelgti giliau į save. Tačiau kokį ilgą kelią kartais tenka įveikti, kad tai suvoktume…