Skurdas – tai skurde užaugusių žmonių įprotis. Kai tik žmogus patiria skurdą, jis infekuojamas šia liga. Skurdas įperša įpročius, kurių žmogus paskui negali atsikratyti. Ir netgi pagerėjus finansinei situacijai, tie įpročiai tartum dėlės išsiurbia iš žmogaus pinigus ir nervus.
Šiame tekste pateikiami patarimai galbūt padės išrauti iš savęs giliai įsišaknijusį skurstančio žmogaus mąstymo būdą ir padės sutvarkyti piniginius reikalus.
Pigus maistas
Rinkdamiesi maisto produktus, vargingieji vadovaujasi dviem pagrindiniais kriterijais:
-
Maksimaliai maža kaina;
-
Maksimaliai ilgas vartojimo laikas.
Neatsižvelgiama nei į gamintoją, nei į kokybę, nei į skonį – visa tai, jų nuomone, yra gurmanams skirti niekai.
Užperkami produktai ne dažniau nei kartą per savaitę, dažniausiai tai būna konservai. Nes švieži vaisiai, daržovės ar šviežia mėsa – labai brangu. Tačiau žmogus palaipsniui taip prie viso to pripranta, kad kai atsiranda galimybė nusipirkti adekvačių produktų, jam tenka iš naujo pratintis prie jų skonio.
Jums pasirodys kažkokie „neteisingi” švieži obuoliai ir pomidorai. Ir netgi pasigaminę pusryčius iš delikatesų, jausite nostalgiją iš sojų ir popieriaus pagamintoms dešrelėms ar sumuštiniams su pigiausia dešra be mėsos savo sudėtyje.
„Atliekami” pinigai
Jeigu atsiranda pinigų (premija, dovana, netikėtas uždarbis) – juos reikia skubiai išleisti. Tai automatiškas refleksas, kurį suformavo skurdo „infekcija”.
Vargingiesiems būdingas mąstymas skatina gyventi šia diena, tokie žmonės niekada neatsideda pinigų „juodai dienai”, kadangi juodos visos jų dienos. Žmogus nesąmoningai išleidžia visus turimus pinigus parduotuvėje, nesusimąstydamas, kaip teks atsiskaityti už komunalines paslaugas sekantį mėnesį. Dėl įpročio iškarti viską išleisti kaip tik ir rašoma kartais spaudoje apie šaltkalvį Petrą, kuris stambią loterijoje išloštą sumą iššvaistė per savaitę.
Situacija paradoksali. Tas, kuriam labai reikia pinigų, jų visiškai netaupo, o apsirūpinę žmonės, priešingai, labai puikiai sugeba taupyti.
Kai tik žmogus pasiekia aukštesnių ir stabilių pajamų lygį, jis pradeda mokytis racionaliai valdyti pinigus. Jam būtina išsiaiškinti: „atliekamų” pinigų būti negali, būtina visada susikurti nenumatytoms aplinkybėms finansinį buferį (sugedo automobilis, suskaudo dantį ir t.t.).
Dovanos
Kai nėra pinigų, žmogui ne dovanos galvoje. Daugiausia, ką gali sau leisti – suvenyrai. Suaugusieji tai supranta ir nekreipia į tai dėmesio. O štai vaikai…
„Še naujus sportbačius, bet turėk galvoje, kad tai dovana tavo būsimam gimtadieniui”. Visi, kas augo nepasiturinčiose šeimose, puikiai žino šią frazę. Ir tikriausiai mažai kas nusimins, jei po kelių mėnesių liks be dovanos. Svarbiausia, kad dabar gavau naujus batus.
Paprastai vaikai supranta šeimos finansinę situaciją ir nekaulija ką nors nupirkti, net jei labai norisi.
O suaugusiems visam laikui susiformuoja kaltės jausmas, kuris kompensuojamas tuo, kad atžalos užverčiamos dovanomis, kai tik situacija susireguliuoja. Įprotis apiberti dovanomis taip pat atsiranda šeimose, kur vaikas jau gimė turte, o tėvai buvo auklėjami skurde: „Tegu aš to neturėjau, o mano vaikas turės viską”.
Buhalterija
Vienas iš varguoliškumo viruso pasireiškimų – maniera pastoviai perskaičiuoti pinigus.
Jūs tiksliai žinote, kiek pinigų yra kortelėje ir kiek liko piniginėje. Automatiškai susidėlioja galvoje suma produktams, gulintiems krepšelyje ir nelieka nepatikrintas nė vienas čekis. Jūs tiksliai žinote visus komunalinių paslaugų tarifus ir pagal kokias formules jie apskaičiuojami. Poreikis pastoviai skaičiuoti ir tikrinti kiekvieną centą kaip būtinybė gali kada nors išnykti, o štai įprotis liks visam gyvenimui.
Baimė – pakaks lėšų apmokėti sąskaitoms, ar nepakaks? – dar ilgai kankins visus, kurie išsikapstė iš skurdo.
Pirmos būtinybės prekės
Sėdusiam ant seklumos žmogui tenka pirkti aktualias prekes tik šiai dienai. Pavyzdžiui, vasarą, ne sezono metu, žieminės striukės kainuoja žymiai pigiau. Tačiau varguoliškas mąstymas niekada neleis žmogui ją nusipirkti, net jei yra pakankamai pinigų. Kam reikalinga žieminė striukė vasarą? Žiemos dar kažkaip sulaukti reikia, o ten bus matyti.
Tie, kuriems teko baigti nešioti iš brolių ir seserų atitekusius drabužius, puikiai žino – naujas kelnes nupirks ne tada, kai jų norėsis, o kai suplyš senosios. „Man naujų batų nereikia, juk dar galima senus pataisyti”. Ir vėl tasai paradoksas: varguoliui apsipirkimas neteikia jokio malonumo. Pinigų lyg ir yra, bet kaip gaila juos leisti! Ypač savo reikmėms.
Skurdas suformuoja konkretų mąstymo būdą. Ir jį galima pakeisti, ištaisant šiame straipsnyje paminėtus įpročius. O ištaisę įpročius, pakankamai greitai pradėsite pastebėti, kaip tampate sėkmingesnis ir labiau savimi pasitikintis.