Nan Madolas

Ramiojo vandenyno salų paslaptys

Protėviai mums paliko daug keistų paslapčių. Kiekviename planetos kampelyje galime rasti ką nors keisto ir nepaaiškinamo, ką mums paliko senovės žmonės ir kas verčia mus iš visų jėgų stengtis tai suprasti.

Daugeliu atvejų laiko migla slepia nuo mūsų galimybę pamatyti tai, kas iš tikrųjų yra prieš mūsų akis.

Kai kurie iš šių reiškinių, objektų ir vietų susimaišė su legendomis ir mitais, tapdami pusiau užmirštomis ir mažai žinomomis seniai užmirštų laikų vietomis.

Viena iš tokių vietų yra Ramiajame vandenyne, toli nuo civilizacijos. Vidury beribio vandenyno yra vieta, kurią vietiniai gyventojai garbina ir gerbia, tačiau kuri išlieka paslaptinga ir gimdo daugybę keistų teorijų, pateikia archeologinių mįslių ir keistų legendų.

Tarp daugybės salų, sudarančių Mikronezijos valstybę, esančią vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, yra viena ypatinga, turinti turtingą istoriją ir nesuskaičiuojamą daugybę paslapčių, paslėptų tiesiai po atogrąžų saule balto smėlio paplūdimiuose. Prie rytinio Mikronezijos salos Vonpėjaus kranto, nedidelėje lagūnoje, yra 92 dirbtinės salelės, sujungtos kanalais.

Čia galima rasti iš koralų ir vulkaninio bazalto pastatytų sienų, kolonų ir megalitinių statinių.

Šio senovinio miesto griuvėsiai vadinami Nan-Madolu ir daugelį metų „priešinosi” visiems bandymams paaiškinti jo statinius, jų kilmę, tikslią statybos technologiją ir paskirtį. Miestas pagrįstai vadinamas „aštuntuoju pasaulio stebuklu” ir „Ramiojo vandenyno Venecija”.

Apie šios vietos istoriją beveik nieko nežinoma. Nan Madolas buvo vietinės Saudelairų dinastijos sostinė iki 1628 m., kai dėl neaiškių priežasčių buvo apleistas. Skirtingos salelės turėjo skirtingą paskirtį.

Mieste gyveno aukšto rango žyniai ir vadai, tačiau visa tai daugiausia tėra spėlionės, nes neišliko jokių rašytinių įrodymų ar šaltinių.

Kalbant apie megalitinius statinius, archeologai vėlgi pateikia daugybę teorijų, tačiau negali tiksliai pasakyti, kaip senovės žmonės sugebėjo juos sukurti.

Nan Madolo megalitiniai statiniai buvo pastatyti apie 1180-1200 m. Tai įspūdinga sienų ir statinių sistema. Daugelis bazalto blokų sveria nuo 5 iki 50 tonų, o sienos sudarytos iš daugelio šimtų tokių blokų. Nėra išlikę jokių pėdsakų, kurie rodytų, kokia technologija naudota statybai.

Niekur kitur regione nėra panašių statinių, ir jokie kiti vietos gyventojai nėra pasiekę tokių architektūrinio ir inžinerinio meistriškumo aukštumų.

Ypač daro įspūdį tai, kad senovės žmonės nusprendė statyti pastatus ne ant žemės, o ant specialiai sukurtų dirbtinių salų. Tyrinėtojas Ivanas Makerle teigia, kad kiekvienas statinys pastatytas ant stačiakampio formos žemės sklypo, apsupto bazalto grindinio su koralų granulėmis.

Iš viso yra 92 tokios salelės, kurių bendras plotas – 2,5 kvadratinio kilometro. Senovės žmonėms idėja statyti dirbtinėse salose atrodo beveik beprotiška, nes tam reikėjo kur kas daugiau darbo, nei jei jie tiesiog būtų statę statinius ant kranto.

Vietiniai gyventojai sako, kad šie statiniai čia stovėjo gerokai anksčiau, nei atvyko jų protėviai, ir tiki, kad masyvius akmenis ore atnešė du galingi burtininkai, kurie vėliau pastatė miestą ir įkūrė civilizaciją. Taip pat tikima, kad po žeme yra didžiulis tunelių ir kapaviečių tinklas, kad kadaise šioje žemėje gyveno milžinai ir kad ji pilna įvairių dvasių.

.



Naujienos iš interneto

Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai

Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…

Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę

Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…

Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje

Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *