Draugystė – vienas maloniausių pergyvenimų, kuriuos patiriame gyvenime. Draugystė gyvenimą praturtina, padaro jį geresniu, įdomesniu. Vaikystėje ir jaunystėje draugiški santykiai vaidina be galo svarbų vaidmenį, daug prisideda prie esminių žmogaus vystymosi stadijų. Draugystė ne tik išmoko vertingų bendravimo įgūdžių, bet ir formuoja mūsų gyvenimo scenarijus.
Draugystė gali būti tvirta ir ilgalaikė, prisitaikydama prie visų žmogaus asmenybės, emocinių ir fizinių pokyčių, o kartais gali trukti visiškai trumpai. Tačiau mes ir toliau tikime nuostabia svajone apie amžiną draugystę. Labiausiai tikėtina, kad tik labai mažas skaičius žmonių, su kuriais teko susidraugauti gyvenimo bėgyje, liks draugais iki gyvenimo pabaigos.
Kad draugystė užsimegztų ir ištvertų laiko išbandymus, ji turi prisitaikyti ir adaptuotis prie daugybės neišvengiamų pokyčių, kurie vyksta mūsų gyvenime.
Draugystė turi išlaikyti egzaminus branda, karjera, santuoka, vaikais, skyrybomis, artimų šeimos narių mirtimis, kitais draugais, sveikatos pokyčiais ir t.t.
Kaip ir romantiški santykiai, draugystė turi pastoviai atsinaujinti, būti perkainuojama vis iš naujo ir iš naujo, atsižvelgiant į naują įgytą patirtį ir naujas situacijas.
Draugystė moko kurti santykius su žmonėmis, kurie nesusiję su mumis glaudžiais giminystės ryšiais ar romantiškais jausmais. Mums nėra būtinybės bendrauti su šiais žmonėmis, kas neišvengiama, pavyzdžiui, šeimyniniuose santykiuose. Draugystė – mūsų savanoriškas pasirinkimas.
Gaila, bet ne visi draugiški santykiai praturtina gyvenimą. Kai kurios draugystės toksiškos, jos provokuoja pyktį, priešiškumą, nuoskaudas. Jeigu pradedate jausti, kad jūsų nebevertina, negerbia, jei draugas nebeįneša lygaus su jumis indėlio į santykius, tai gali reikšti, jog atėjo laikas iš naujo įvertinti draugystę.
Pripažinti negatyvius pokyčius ne visada lengva. Dauguma žmonių pradeda suvokti, kad draugystę laikas baigti tik po to, kai santykiai nebeatitaisomai sugriūna, kai buvusieji draugai pradeda vienas kito vengti ir kivirčijasi kur kas dažniau nei sutaria.
Potencialią grėsmę draugystei kelia tokios vienos ar abiejų draugaujančių pusių elgesio apraiškos, kaip:
- Nepadorumas, nesąžiningumas;
- Polinkis smerkti kitą žmogų;
- Žiaurumas;
- Abipusiškumo trūkumas;
- Kaltės ar gėdos jausmas;
- Pavydas;
- Kaltinimai;
- Nesugebėjimas pripažinti savo indėlio į problemas santykiuose;
- Nesugebėjimas atleisti;
- Prasta komunikacijas ar jos nebuvimas;
- Nesugebėjimas keistis ir prisitaikyti prie pokyčių;
- Tarpusavio pagarbos deficitas;
- Egoizmas;
- Nesugebėjimas sutikti su draugo nuomone.
Požymiai, pagal kuriuos galime spręsti, kad atėjo laikas baigti draugystę (ar kad ji jau baigėsi):
-
Draugas/draugė neberanda jums laiko;
-
Judu daugiau neturite nieko bendro (peraugote vienas kitą);
-
Draugas negatyviai atsiliepia apie jus jums už nugaros;
-
Draugas bendrauja su jumis tik tada, kai jam iš jūsų kažko reikia;
-
Nenorite su juo susitikti, vengiate susitikimų;
-
Susirandate naujų draugų arba interesų, kuriuose draugui nebėra vietos;
-
Kalbate vienas kitam siaubingus dalykus, įžeidinėjate ir skaudinate;
-
Jaučiate, kad gyvenimas kur kas geresnis be šito draugo;
-
Draugystė nebeužtikrina jums reikiamo palaikymo;
-
Kai žvelgiate į draugą, nebesuprantate, kodėl jūsų vis dar laikote vienas kitą draugais.
Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti prieš baigiant draugystę:
-
Ar verta dėl mūsų draugystės pakovoti?
-
Ar gali asmenybės pokyčiai pagerinti mūsų draugystę?
-
Ar galiu nuveikti daugiau, kad palaikyčiau mūsų draugystę?
-
Ar kreipiu dėmesį į savo draugo poreikius?
-
Ko man norisi iš draugystės tokio, ko iš jos negaunu?
-
Ar įsitraukęs į šitą draugystę mano Ego?
-
Ar tikrai man būtina šio draugo atsiprašinėti?
-
Galbūt esu labai smulkmeniškas ar pernelyg jautrus?
-
Kada paskutinį kartą mums buvo išties linksma drauge?
-
Kada paskutinį kartą kalbėjomės atvirai ir iš širdies?
-
Kada paskutinį kartą dalinomės vienas su kitu svarbiais gyvenimo aspektais?
-
Jeigu susitiktume pirmą kartą dabar – ar galėtume susidraugauti?
Baigti draugystę niekada nebūna lengva, o sunkiausia – žengti paskutinį žingsnį.
Nežiūrint į gerus norus, bandymas pasikalbėti su draugu apie jūsų bendravimo problemas ne visada išsprendžia konfliktą. Ne visi sugeba išklausyti ir nepradėti gintis ar pereiti į puolimą.
Labai svarbu turėti galvoje, kad susierzinimas ir nusivylimas – visiškai normali bet kokių santykių sudėtinė dalis.
Bet jeigu draugystė įžeidžia, skaudina, žemina, tai pats geriausias abiem pusėms variantas – baigti santykius. Atėjo laikas žengti toliau.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…