Nesiteisinkite, tai daro jus silpnesniais

Visi mes klystame. Visi darome klaidų. Mes darome kvailystes. Įžeidinėjame. Apsiskaičiuojame.

O reikia suprasti iš pirmo karto. Jeigu jau kažką darai – turi padaryti teisingai. Elgtis reikia protingai. Visada atsižvelgti į kitų interesus. Septynis kartus atmatuoti ir tik tada – kirpti.

Tačiau taip nesigauna. Jei tik, žinoma, esate gyvas žmogus.

Kaip elgtis suklydus? Pripažinti savo klaidą. Atsiprašyti. Gyventi toliau.

Viskas paprasta.

Tačiau kasdieniame gyvenime paplitusi kita strategija: ilgai išsisukinėti, labai nenoriai pripažinti savo klaidas, sukandus dantis šiaip ne taip atsiprašyti, ilgai, ilgai teisintis, o paskui padaryti kaltininkais visus aplinkui, bet tik ne save.

Kuo žemesnė žmogaus savivertė, tuo azartiškiau ir aršiau jis įgyvendina šią strategiją. Kodėl? Todėl, kad jis įsitikinęs, kad jeigu teisingai pasiteisins, jis nebus daugiau kaltas. Todėl, kad jis įsitikinęs, jog geras žmogus niekada neklysta. O jam labai norisi būti geru žmogumi.

Pats paprasčiausias būdas būti „geram“ – laiku surasti blogietį: tą, kuris neleidžia jam parodyti savo tikrosios nepriekaištingos, niekuo nesuteptos idealios esmės.

Kas tokie mūsuose dažniausiai tampa „blogiečiais“? Žmona manęs nesupranta, viršininkai žemina, vaikai neklauso, vyras nemyli, tėvai užknisa, transportas vėluoja, žadintuvas sugedo, gydytojai negydo, kaimynai triukšmauja, benzinas baigėsi, sveikata prastėja. Supraskite mane teisingai – aš nekaltas.

Nesiteisinkite.

„Aš pavėlavau, prašau atleisti, tiesiog vakar vėlai atsiguliau, buvo daug darbo, ryte keli verslo skambučiai, jūs gi žinote, kokia dabar įtempta situacija, viskas kaip visada, paskutinę minutę, argi čia galima ką nors padaryti laiku – amžinas skubėjimas…“

„Pavėlavau, prašau atleisti“.

Jaučiate skirtumą?

Nesiteisinkite. Pasiteisinimai paverčia jus aplinkybių auka ir atima jūsų gyvybinę energiją. Jūs pats pradedate suvokti save kaip menkutį šapelį sraunioje žmonių santykių upėje. Jūs prarandate savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Prarandate ir kitų žmonių pasitikėjimą, kadangi nuolat nuo kažko ginatės.

Jūs neklystate. Jūs – mokotės, įgyjate patirtį, ir tame slypi jūsų jėga.

Būkite atviri ir sąžiningi. Gyvenimas – tai mokymosi procesas. Jūs niekada neklystumėte, jei žinotumėte, kuo viskas baigsis. Tačiau gyvenimas sutvarkytas taip, kad nei vienas dalykas neprasideda su šimtaprocentine garantija, kad pasiseks. Todėl būkite atviri gaunamai patirčiai ir nuoširdžiai pripažinkite, jeigu kažkas nepavyko.

Tokia kovos su nesėkmėmis strategija leis jums psichologiškai užbaigti įvykį:

Pasidarysite išvadas ir į jas atsižvelgsite ateityje, nekankindami savęs beprasmišku kaltės jausmu;

Tai sustiprins jūsų asmenybę – kadangi pripažindami savo kaltę, o ne suversdami ją kitiems, elgiatės kaip adekvatus, subrendęs žmogus;

Tai sustiprins savigarbą – kadangi pripažįstate neteisingu tik savo konkretų veiksmą, o ne visą savo, kaip asmenybės, egzistavimą.

Sekantį kartą, kai pastebėsite, jog pradedate teisintis – sustokite, susilaikykite. Ir pajusite daugiau asmeninės galios, net jeigu išgirsite apie save daug nemalonių dalykų. Susilaikykite. Leiskite žmonėms išreikšti savo jausmus jūsų adresu, jeigu jiems to norisi, ir drąsiai priimkite tai. Susilaikykite. Pasidarykite išvadas ir tęskite gyvenimą toliau.



Naujienos iš interneto

Ar mano pagrindinė vertybė – būti naudingu kitiems?

Savo, kaip psichologo, praktikoje dažnai susiduriu su savigarbos, savivertės, vidinės stiprybės ir…

Ar žmonės gali išgyventi kitose planetose?

Mes visi įtemptai diskutuojame apie Marso teraformavimo galimybę, valdomo zondo nuskraidinimą į…

Paraleliniai pasauliai, apie kuriuos mažai ką žinome

Jeigu visatoje esame vieniši, tai galbūt mūsų proto broliai "gyvena" kituose -…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *