Vaizdumo dėlei paimkime tokį pavyzdį kaip būsto kreditas. Vyras, moteris arba abu drauge paima kreditą. Su šia mintimi eina miegoti ir keliasi iš lovos. Bet kokia veikla ar neveiklumas prasideda nuo frazės „Esu paėmęs būsto kreditą, ir dėl to…” Plius nesibaigianti, nuolatinė kontrolė: „Mes gi paėmę kreditą, kaip tu galėjai leisti sau šį pirkinį?” Šitą frazę galima išversti taip: „Aš dabar pilnavertiškai gyventi negaliu, aš atidedu gyvenimą ateičiai. Pagailėkite manęs, vargšelio!”
Kalba eina apie priklausomybę, apie nesąmoningą priklausomybę kenčiančio žmogaus elgesį.
Būsto kreditas – ilgalaikis projektas. Žvelgti į jį reikia rimtai, atsižvelgiant į galimas rizikas ir jūsų galimybes, ir padaryti tai reikia prieš priimant sprendimą. Taip, teks kažko atsisakyti kuriam laikui, kad sutaupytume. Reikia savanoriškai ir sąmoningai susitaikyti su šiuo faktu ir nesikankinti. Dėl to reikia susitarti su pačiu savimi ar su partneriu dar prieš pradedant projektą.
Pasvėrėte visus Už ir Prieš? Susitarėte? Gavote sutikimą? Susidarėte veiksmų planą?
Gyvenkite ir džiaukitės!
Nesibaigiančios mintys „Aš gi paėmiau kreditą, man reikia uždirbti kreditui!” išsiurbia labai daug gyvybinės energijos. Šiuo atveju išgyvenate vidinių resursų dėka, tikėdamiesi papildyti sparčiai tuštėjančias atsargas kada nors vėliau. Tačiau visi resursai anksčiau ar vėliau baigiasi.
O jeigu į ilgalaikį projektą žvelgsime kitaip, neįklimpę į priklausomybę nuo projekto?
Pavyzdžiui, važiuojate visuomeniniu transportu ir užsimokate už kelionę. Jums tai normalu, o gal krapštote pinigus bilietui galvodami „Vėl mokėti! Man reikia užmokėti! Aš dėl to negalėsiu gyventi pilnaverčio gyvenimo! Štai kai nebereikės mokėti už autobusą, galėsiu pagaliau lengviau atsipūsti ir gyvenimas susitvarkys!”
Labai abejoju, kad šitaip kankinatės, įlipę į autobusą.
Šeima, vaiko gimimas, išsilavinimas – irgi ilgalaikiai projektai.
O dabar dėmesio! Įstatykite kiekvieną šį projektą vietoje žodžio „būsto kreditas” į tekstą, kurį ką tik perskaitėte. Perskaitykite naują teksto variantą. Koks įspūdis?
Mokykitės integruoti šiuos visus projektus į savo gyvenimą ir gyventi pilnavertiškai, o nesivelti su jais į priklausomybes.
O dar mes dažnai nesuvokiame, kad esame priklausomi nuo savų norų arba nuo aplinkinių žmonių nenoro.
-Kodėl nesimaudai jūroje? Juk tai taip gera ir malonu! Eime, juk mes tam čia ir atvažiavome! Neisi? Tu man visas atostogas sugadinai! – priekaištauja vaikui mama ar močiutė.
Taip ir norisi pasakyti:
-Nori maudytis? Eik ir maudykis, tenkink savo poreikius. Štai jinai – jūra! Ji ir be vaiko tave pasūpuos ant bangų.
-Mėgstu eiti pasivaikščioti, į kiną, teatrą, o jis nenori! Aš dėl to kankinuosi, sėdžiu namie. – skundžiasi vyru žmona.
Pasivaikščiojimuose, kine ar teatre nėra nieko blogo. Leisk sau šiuos malonumus arba pasilik lindėti savo priklausomybės narve, neaimanavusi.
-Aš priaugau svorio! Mano nosis negraži! Dėl to esu nelaiminga, negaliu leisti sau šeimos, vaikų, gero darbo, geresnio gyvenimo!
-Gyvenu mažame mieste, kur nėra jokio judėjimo, mažai moka, žema kultūra – dėl to tenka atsisakyti savo troškimų.
Taip, būna aplinkybių, kurios atsiranda be mūsų norų ar pritarimo. Tai rėmai, kuriuose gyvenimas arba tęsis, arba sustos. Kiekvienas renkasi pats. Robinzonas Kruzas, pakliuvęs į tokius rėmus, kūrybiškai pažvelgė į nepalankias aplinkybes ir išsiugdė sau naujų įgūdžių, susikūrė negyvenamoje saloje sau naują, nepakartojamą pasaulį.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…