Kaip mes paprastai elgiamės ištikus krizei, kaip mes joje gyvename? Reagavimo būdų nėra labai daug, beveik visi jie – tipiški ir lengvai atpažįstami:
Reikia kažką daryti! Reikia kažko imtis! Ko tu drybsai?! Klasikinė situacija, beveik olimpinė sporto šaka – bėgiojimas aplink sofą, ant kurios guli vyras. Kaip greitai reikia bėgioti, kad jis atsikeltų? Kaip garsiai rėkti ir skaityti pamokslus, kad sureaguotų?
Dabar tu vienas tikrai nesusitvarkysi! Aš einu dirbti! Kai kurioms moteriškėms, kurioms nelabai patinka sėdėti namuose, krizė – puiki proga. Proga pademonstruoti, kaip ji nepasitiki vyru, šansas čiupti šeimos vairą į savo rankas. Kai kada suveikia giminės genetika, kai kada – išpuikimas. Argumentų tam visada atsiras, net jeigu ant rankų – žindomas kūdikis. Deja… Jeigu esame įpratusios spręsti problemas pačios, mojuoti kardu ir šuoliuoti ant žirgo – būtent tai iš karto ir padarysime.
Reikia paimti dar daugiau darbo, papildomų uždarbių, dar truputėlį pasitempti. Dar viena olimpinė sporto disciplina – moteris-sunkumų kilnotoja. Vis didina, didina svarmenų svorį, viskas gerai, susidorosiu. O paskui to svarmens pakelti jau nebeįmanoma, išlaikyti rankose – irgi, rankos traumuotos, nugara traumuota…
Susiveržiame diržus, maitinamės kruopomis, pinigus taupome juodai dienai. Kartais tokioje šeimoje niekas nepasikeičia, krizei užklupus, tačiau taupymo režimas įsijungė. Ir išjungto jo neįmanoma. Dedame pinigus po pagalve, taupome, nesuvokdami, kad krizės metu jie per vieną naktį gali pavirsti beverčiais popieriukais. Net jeigu yra pinigų suknelei – tegu geriau guli atidėti, taip ramiau, aš pavaikščiosiu apsirengusi kaip pakliuvo, nieko baisaus.
Niekai visa tai, kaip nors išsispręs, vis tiek nusipirksiu kailinius į kreditą. Krizės krizėmis, o kailiniai yra kailiniai! Tai kitas požiūrio į krizę kraštutinumas. Atseit, daugiau išleisiu, daugiau pinigų ateis. Vyras šiuo atveju privalo jos norus pildyti, nori jis to, ar nenori. Niekam tai neįdomu. Tegu paima dar vieną kreditą, tegu dar ir nakčiai įsidarbina, tegu dar giliau įklimpsta į minusą – man reikia kailinių, ypač dabar, jie išgelbės mane nuo nerimo dėl rytojaus dienos.
Užrakinkite visas duris! Krizė daugeliui – tai ir savos energijos taupymo metas. Mažiau kontaktų su žmonėmis, nieko nekviesti į svečius, niekur neiti, mažiau bendrauti. Užsidaryti. Tik, štai, paradoksas – kai esame užsidarę, tai užsidarome nuo visko. Ir nuo blogo, ir nuo gero. Deja.
Sudie, svajone! Daugelis mūsų baiminasi krizės būtent dėl to, kad teks atsisveikinti su svajonėmis. Ir iš tikrųjų – jeigu mano svajonė yra namas, tai kaip galiu apskritai apie jį galvoti, kai visur aplinkui – pinigų trūkumas ir skolos? Jeigu svajojau šokti, tai šiandien šokiams paprasčiausiai nėra laisvų pinigų. Ir viskas, sudie, šokiai… Tik nejau negalima šokti nemokamai, namuose? Argi negalima toliau svajoti apie namą, net jeigu jis atsiras vėliau? Ar tokia jau pavojinga mūsų svajonėms krizė?
O pas šituos išgamas iš Feisbuko – jokios krizės! Klaidžiojame ištisomis dienomis po svetimus puslapius, skaitome, ieškome, ko dar galima būtų pavydėti ir ant ko dar įniršti. Kažkas juk turi būti kaltas, į kažką juk reikia nukreipti destruktyvų nuoskaudos ir pykčio srautą! Kartais parašai komentarą – kažkaip lyg ir lengviau pasidaro. Tačiau tai tik iliuzija. Šitaip daromės dar piktesni, dar labiau pavydime tiems, kurių, mūsų nuomone, krizė nepalietė. Kai širdyje pyktis, tai ir pasaulis pasidaro rūstesnis. Krizė, jeigu ji apėmė visą šalį, palietė visus. Vienaip ar kitaip. Kažkam ji mažiau juntama, kažkam – daugiau. Ir juk rodo internete žmonės tik tai, kas geriausia, niekas nežino, kaip jie gyvena iš tikrųjų.
Kur mano šokoladiniai ledai? Aš taip daugiau negaliu! Na ir kas, kad priaugsiu 20 kilogramų – gyventi tai kažkaip juk reikia! Daugelyje melodramų herojės būtent taip pergyvena krizes – finansine arba asmenines. Su ledais, gulėdamos lovoje, nesikeldamos ištisą dieną, nenusiimdamos pižamos. Tik kokia iš to nauda? Vyrui su nelaiminga, nesipraususia, į depresiją įklimpusia moterimi kopti į viršūnę nelabai norisi, pačiai sau irgi vargu ar tokia patiksite. Tik priaugti kilogramai jausis labai laimingi, apsigyvenę ant jūsų šonų ir pilvo. Ne patys geidžiamiausi svečiai, tiesa?
Ar esama alternatyvų? Taip.
Sąmoningas veiksmų ir minčių pasirinkimas. Susikaupusių emocijų pergyvenimas – vėlgi sąmoningas. Tikėjimas, kad bus geriau.
Tai nėra labai sudėtinga, tačiau ne taip įprasta ir ne taip paplitę. Tačiau tik šie būdai veikia. Patikrinta nuosavu kailiu. Ir svetimais.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…