Kokie bruožai išduoda skurde užaugusį žmogų

Daugumą, jei ne visus įpročius į suaugusį gyvenimą mes atsinešame iš vaikystės. Nuo to, kokia buvo toji vaikystė, kokių ten įvykių būta, priklauso visas tolimesnis mūsų gyvenimas. Tai pasakytina ir apie šeimos finansinius išteklius – skurdžiai ar pasiturinčiai buvo gyventa. Nors tai, žinoma, tėra tik vienas iš daugelio kitų faktorių, formuojančių žmogaus charakterį.

Azartiniai žaidimai. Pagal polinkį į azartinius žaidimus galima labai daug ką spręsti apie žmogų. Pakankamai pajamų gaunantys žmonės laiko šį užsiėmimą tiesiog pramoga. Priešingas žmonių tipas žvelgia į azartinius žaidimus kaip į šansą užsidirbti, jeigu pasiseks.

Maistas, mityba. Nuolatinis susirūpinimas dėl maisto, perdėtas taupumas akivaizdžiai byloja, kad anksčiau žmogui teko patirti skurdą. Toks žmogus visada stengiasi suvalgyti viską, kas padėta lėkštėje, produktų neišmeta iki paskutinio momento, o dar turi polinkį skaniausius kąsnius ir produktus atidėti ateičiai.

Pinigai brangesni už laiką. Žinantis pinigų vertę žmogus tiksliai žino, kad laikas yra žymiai vertingesnis. O štai iš skurdžių šeimų kilę žmonės pinigus laiko didesne vertybe. Jie šals autobusų stotelėje vidury žiemos, rizikuos sveikata, užuot išsikvietę taksi. Arba sugaiš pusę dienos, kad surastų miesto parduotuvėse prekę su kelių centų nuolaida.

Iracionalios baimės. Vaikystėje pergyventi įvykiai atsiliepia asmenybei. Tikriausiai daug kas žino keistą baimės jausmą, kai stovi prie kasos parduotuvėje, tiksliai žinai, kad pirkinius apmokėsi, tačiau vis tiek nerimą kelia kažkoks nemalonus jausmas. Tas pats pasakytina apie netikėtus skambučius ir visa kita, kas gali atnešti kokių nors nelauktų naujienų.

Pirkimas išsimokėtinai. Problemų su pinigais nepatyrusioje šeimoje užaugęs žmogus niekada nepirks išsimokėtinai, jei turės galimybę sumokėti visą sumą iš karto. Ir visiškai atvirkščiai veikia žmogus, gailintis pinigų. Jis nors ir supranta, kad pirkdamas išsimokėtinai, sumokės už daiktą brangiau, vis dėl to atiduoti visą sumą iš karto jam žymiai nemaloniau.

Savarankiškumas. Vargingos šeimos, kaip taisyklė, nesinaudoja specialistų paslaugomis, kad nereikėtų mokėti jiems pinigų. O paskui vis tiek tenka pamažu visko mokytis savarankiškai. Pavyzdžiui, pataisyti čiaupą ir daugybės kitų naudingų įgūdžių. Ir netgi išsikapstę iš skurdo, jie ir toliau viską linkę daryti savarankiškai.

Neteisinga būtų teigti, kad iš vargingos šeimos kilęs žmogus yra kuo nors blogesnis. Reikšmę čia turi tik tai, koks jis yra žmogus savo viduje šiuo konkrečiu momentu. Praeitis – tai viso labo praeitis, ji suformuoja mūsų asmenybę, o viskas, kas bus toliau – mūsų pačių rankose.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *