Skrydžio metu, daugelis paukščių, nukeliaujančių didelius atstumus, sudarydami unikalios formos darinį – pleištą. Tai ypač būdinga laukinėms antims ir žąsims, gervėms ir kai kurioms kitoms rūšims.
Mokslo pasaulyje vis dar nėra vieningos nuomonės dėl tokio reiškinio priežasčių. Pati gamta paukščiams pasiūlė būdą, kuris padeda jiems atlikti ilgus ir tolimus skrydžius nenukrypstant iš teisingo kurso.
Kodėl pleištas, o ne kita forma?
Tyrimų, kuriais siekta atsakyti į šį klausimą, metu buvo prieita prie keistų išvadų. Pavyzdžiui, jeigu sparnuočių būrys įgauna pleišto formą, kiekvienas paukštis, plasnodamas sparnais, sukuria aukštyn kylantį oro srautą paskui jį skrendančiam paukščiui. Tokiu būdu būrys kartu sukuria oro srautą, dėl kurio skrydis tampa 70 proc. galingesnis. Todėl paukščiai gali įveikti fenomenalius atstumus, kadangi skrydžio metu patiriamas krūvis yra minimalus.
Svarbu, kad pleišto forma būtų teisinga ir tiksli. Jeigu paukštis iškrenta iš bendros rikiuotės, jam tenkanti apkrova daug kartų padidėja, todėl jis skuba grįžti į savo vietą. Skrendančio pleišto greitis gali siekti 80 km per valandą, ir jis yra pastovus viso skrydžio metu.
Egzistuoja ir kita pleišto formos versija. Pagal ją, toks išsidėstymas leidžia kiekvienam paukščiui matyti vienam kitą ir savo lyderį. Pastaruoju visada tampa vis dar galingas, tačiau gerokai už kitus vyresnis paukštis, kuris jau yra keliavęs ir gerai žino kelią.
Tokių lyderių, kurie vadovauja būrio pleištui, yra keletas. Pavargęs lyderis pasitraukia į pleišto uodegą pailsėti, o jo vietą užima kitas. Tokia stiprių ir patyrusių vadų kaita leidžia būriui skristi į tikslą be sustojimų. Pleišto priekyje esantys paukščiai savo sparnais sukuria oro srautą, kuris padeda skristi už jų esantiems silpnesniems paukščiams.
Įdomus faktas: žmonės, stebintys migruojantį būrį, dažnai gali girdėti būdingą paukščių skleidžiamą garsą. Tai už nugaros skrendantys paukščiai padrąsina priekyje skrendančius. Taip lyderiai supranta, kad skrydžio greitis yra optimalus visiems.
Kas nutinka atsiliekantiems paukščiams?
Nuostabu, bet jeigu vienas iš paukščių nusilpsta ir išklysta iš pleišto, nebegalėdamas toliau skristi kartu su būriu, kiti du taip pat palieka būrį ir lieka su sergančiu partneriu, kol šis atsigauna arba žūsta.
Jei paukštis pasveiksta, visi trys keliauja toliau, kad pasivytų savo pleištą arba prisijungtų prie kito, o jeigu ne, į padangę grįžta tik du.
Kaip paukščiai orientuojasi?
Įdomu, kaip pleištas sugeba orientuotis, pavyzdžiui, virš vandenyno, kur nėra jokių orientyrų. Mokslininkai įsitikinę: tai įmanoma dėl to, kad paukščiai gerai jaučia mūsų planetos magnetinį lauką.
Visai neseniai buvo suprastas šio paukščių talento mechanizmas. Kaip paaiškėjo, dėl visko kaltas baltymas kriptochromas, esantis paukščių regos organuose. Šviesa, veikianti šį baltymą, pakeičia jo formą, o cheminė reakcija priklauso nuo Žemės magnetinio lauko. Iš akių gaunamą informaciją analizuoja paukščio smegenys. Taip jis supranta, kaip orientuotis.
Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai
Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…
Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę
Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…
Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje
Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…