Kaip būtų puiku vieną rytą pabusti ir suprasti, kad visos su vyru susijusios problemos išnyko. Daugiau nebereikia ginčytis, kritikuoti ir skelbti nekalbadienių. Galima tiesiog mėgautis bendru gyvenimu.
Baramės mes dėl to, kad negalime išspręsti konflikto taikiu būdu ir nežinome, kaip apskritai tai padaryti. Taip byloja santykių teorija. O ką, jeigu mes baramės ne dėl to, kad nemokame taikiai gyventi, o tiesiog nenorime šito? Tokio požiūrio laikosi daktaras Deividas Bernsas, psichiatras ir knygos „Bartis negalima taikytis” autorius. „Daugelis porų, kurios ateina į mano konsultacijas, iš tikrųjų visiškai nenori jokių permainų. – tvirtina jis. – Joms patinka badytis ragais vienas su kitu. Priežastis – nesiliaujanti mūsų Ego priešprieša ir siekis gyventi harmoningai”.
Įsivaizduokite žmogų, su kuriuo turite prastus santykius. O dabar įsivaizduokite, kad galima paspausti mygtuką ir santykiai pavirs tikra, tvirta draugyste. Sutinkate? Beveik niekas šito nenori.
„Kartais mes paprasčiausiai nenorime suartėti su žmogumi, su kuriuo nesutariame. – rašo Bernsas. Ir pateikia savo pavyzdį apie priešiškai nusiteikusį kolegą. – Aš visiškai nenoriu turėti su juo gerų santykių. Viskas, ko man reikia – kad jis prisipažintų esąs savimyla egoistu”. Bernsas įsitikinęs: nesutarimų džiaugsmas slypi giliai žmogaus instinktuose, kuriuos mes slopiname.
Kad pagerintume santykius, reikia pasikeisti patiems, o ne keisti kitą žmogų. „Problema jumyse ir tik jumyse. – tvirtina Bernsas. – Pakanka tik jums pasikeisti, ir kitas žmogus taip pat pasikeis. Kitaip nebūna: viskas, ką kalbame ir darome įtakoja aplinkinių žmonių elgesį. Pirmiausiai reikia paklausti savęs: „Ko man labiau norisi: mėgautis barniais ar šiltais ir artimais santykiais?”
Konfliktų priežastys
Valdžia ir kontrolė
Mumyse gyvuoja gilus įgimtas hierarchijos jausmas – mums būtina nustatyti hierarchiją net pačiuose artimiausiuose santykiuose. „Žmogaus prigimčiai būdingas valdžios kitų žmonių atžvilgiu jausmas. – rašo Bernsas. – Mums patinka jausti savo pranašumą aplinkinių atžvilgiu. Tai reiškia, kad gauname iš santykių tai, ko norime.” Tačiau galiausiai mes įskaudiname tą, kuriuo turime rūpintis labiausiai pasaulyje. Užuot kontroliavę partnerį, pabandykite įsivaizduoti save jo vietoje. Baimė žudo artimus santykius, o pagarba ir užuojauta, priešingai, juos palaiko.
Kaltės jausmas
Jei dėl visų problemų kaltinsime tik save, išvengsime kitų žmonių kritikos savo adresu, tiktai kokia to prasmė? Juk mes ir taip jau prisipažinome, kad kalti. Tačiau tai atims tiek jėgų ir energijos, kad būti greta jūsų pasidarys visiškai nyku. – paaiškino Bernsas. Vietoje savęs kaltinimo geriau prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko negero ir užimti neutralią suaugusio žmogaus poziciją, vietoje to, kad pultume audringai aiškintis santykius.
Kerštas
Besilaukianti Helena taip užsirūstino ant vyro, kuris užtruko, jos neįspėjęs, kad išjungė telefoną. „Žinojau, kad jis jaudinsis, jei negalės man prisiskambinti. Būtent to ir siekiau.” Galima ilgai aiškintis, kas ką mums padarė, ignoruojant savo pačių provokuojantį elgesį, tačiau keršto troškimas neretai pranoksta troškimą turėti šiltus santykius. Kerštas nepadaro mūsų laimingais, jis tiesiog suteikia teisybės triumfo pojūtį. Visus ilgą laiką trunkančius tarptautinius konfliktus „maitina” keršto troškimas” – laimėti neįmanoma, tačiau niekas nenori sustoti pirmasis. Kažkuriuo momentu, kažkam vienam paprasčiausiai reikia sulaužyti tą ydingą užburtą ratą.
Teisingumas
Jei kažkas nepateisina mūsų lūkesčių, mes jaučiamės turintys teisę tą žmogų nubausti. Kiek kartų ginčo įkarštyje mes tariame „kaip tai neteisinga!”, nors iš tikrųjų turime galvoje „aš norėjau, kad būtų kitaip”! Tokie samprotavimai pagrįsti išimtinai mūsų emocijomis ir prielaidomis, kad partneris turi jausti tą patį, ką jaučiame mes. Toks mąstymas grindžiamas klaidingu įsitikinimu, kad keistis turi kitas žmogus, be to, jis pateisina mūsų jam suteiktą skausmą. Svarbiausia tokioje situacijoje – suvokti, kad mūsų žodžiai neturi nieko bendro su teisingumu. Kai mus kažkas suerzina, užplūsta negatyvios mintys, ir nors tuo momentu jos mums atrodo absoliučiai teisingos, iš tikrųjų tie mūsų samprotavimai yra neišvengiamai klaidingi. – tvirtina Bernsas.
Narcisizmas
Nedidelėmis dozėmis egocentrizmas leistinas, tačiau jeigu net menkiausia pastaba varo jus į pasiutimą, jeigu esame pasirengę įsiplieksti dėl bet kokios kritikos – reiškia, pasidavėme saldžiai narcisizmo pagundai. Šiuo atveju galima išbandyti taip vadinamą „priešingybės dėsnį”: jeigu jūs prieštarausite jokio pagrindo neturinčiai kritikai, jūs tuo pačiu pripažinsite, kad ji teisinga. O jeigu sutiksite, iškart pasidarys akivaizdus jos neteisingumas. Pavyzdžiui, partneris kaltina jus, kad jo visiškai nesiklausote ir negirdite. Atsakę „Žinai, gali būti, kad tu teisus”, jūs parodysite, kad jo klausotės ir jį girdite.
Konkurencija
Visi nori laimėti. Tačiau siekis nugalėti tik prailgina kovą. Po daugelio metų nelaimingos santuokos Ana Mari pagaliau surado savyje jėgų palikti vyrą, kuris kėlė prieš ją ranką. Tačiau vos po savaitės sugrįžo. „Mes susibarėme telefonu ir Filas man tarė: „Niekada nemaniau, kad taip lengvai pasiduosi”. Aš sugrįžau, kad įrodyčiau, jog jis neteisus”. Po 6 mėnesių ji paliko Filą visiems laikams ir po kurio laiko ištekėjo antrą kartą. Nauji santykiai kardinaliai skiriasi nuo ankstesnių. „Man kaip ir anksčiau svarbu nugalėti, tačiau tik ne šeimoje. Vyras man ne priešas”.
Kartėlis ir pyktis
Kartėlio, nuoskaudos priežastimi gali tapti pyktis, ypač jei kalba eina apie santykius, išsiurbiančius mūsų energiją. Pyktis gali reikštis trimis būdais: galima griebtis tiesioginės agresijos (provokuoti konfliktą), galima pasirinkti pasyvią agresiją (nesėkmingai stengtis išvengti konflikto) arba ramiai, su pagarba partneriui, paaiškinti, ką jaučiame. Pastarasis būdas yra pats nepopuliariausias, tačiau pats efektyviausias. Kad įveiktume pyktį, turime išsiugdyti sugebėjimą klausytis. Padėti gali pratimas. 30 sekundžių ramiai leiskite kitam žmogui išsakyti savo požiūrį. Neprieštaraukite, nepertraukite ir įsitikinkite, kad jūsų gestai atviri ir geranoriški. Paskui per sekančias 30 sekundžių kaip galima tiksliau ir pagarbiau atpasakokite savais žodžiais, ką pasakė pašnekovas.
Kaltinimai
Sunku atsisakyti minties, kad dėl visko kalti ne mes. Bernsas siūlo atlikti tokių kaltinimų „sąnaudų-naudos” analizę. Ant popieriaus lapo nubrėžkite du stulpelius: viename įrašykite naudą, kurią gaunate, apkaltinę artimą žmogų, kitame užrašykite tokio elgesio trūkumus. Naudai galima priskirti: „Man neteks jaustis kaltu, man neteks keistis, aš galėsiu pajausti moralinį pranašumą”. Trūkumams: „Aš negalėsiu artimiau bendrauti su partneriu, pateksiu į užburtą ratą, nieko nepasikeis”. Jeigu naudos sąrašas gausis ilgesnis, tai jūs be jokios abejonės konfliktuojate todėl, kad mėgstate kaltinti. Jeigu balansas artimas 50:50, jums pakankamai patraukli idėja, kad kitas žmogus pasiimtų sau pusę kaltės. Tačiau tam, kad realiai pagerintumėte santykius, nukreipkite visas pastangas išimtina į savo paties keitimą.
Atpirkimo ožio ieškojimas
Pakanka tik užsiminti, kad kitas žmogus netobulas ar aptikti jame kokį nors trūkumą, kai mes atrandame labai aiškų, nors ir neteisingą visų problemų santykiuose paaiškinimą. Labai lengva išrėžti žmogui, kad jis „visą laiką taip daro”, kad jis „paprasčiausiai kvailas”, tačiau tokie tvirtinimai verčia mus ieškoti įrodymų. Paskui kartojame šiuos teiginius kartojame kitiems ir neretai paslapčia mėgaujamės procesu, kaip paskalų skleidėjai mėgaujasi savo skleidžiamų gandų efektu. Tačiau visada atsiras įrodymų ir visiškai priešingiems teiginiams. Pamėginkite, ir polinkis ieškoti atpirkimo ožio išnyks. Pavyzdžiui, vietoje to, kad pasakytumėte „Juo negalima pasikliauti”, paieškokite įrodymų priešingam teiginiui „Juo galima pasikliauti”. Tai padės perjungti dėmesį į teigiamus žmogaus poelgius ir leis susidaryti labiau pasvertą žmogaus elgesio vaizdą. Tačiau galbūt jums patinka be paliovos skaičiuoti ir fiksuoti nesėkmes, nes tai priduoda santykiams dramatizmo ir leidžia pasijausti jums auka? Tačiau jus juk ne vieną kartą palaikė ir suteikė jums pagalbą. Ką daryti su šiuo faktu?
Išdidumas ir gėda
Jeigu kažkas verčia mus pažvelgti į savo pačių ydas, ypač jeigu tai daro žmogus, kurį mylime, tai gali suteikti pernelyg daug skausmo, dėl to mes tuojau pat pasistatome sieną ir pradedame gintis. Kad šito išvengtume, verta peržiūrėti savo požiūrį į pažeidžiamumą. Kai esame visiškai pažeidžiami, tampame nebepažeidžiami, kadangi nebelieka daugiau ko slėpti. Pažeidžiamumas tampa stipriąja mūsų puse. Tikras artumas tarp žmonių reikalauja sugebėjimo pergyventi nesėkmes.
Tiesa
Kai su kažkuo pykstamės, potekstė, kaip taisyklė, būna labai paprasta: „aš teisus, o tu neteisus”. O ką, jeigu teisūs abudu? Užimkite tokią poziciją ir dauguma konfliktų baigsis net neprasidėję. Tame, ką sako kitas žmogus, visada esama dalies tiesos. Pamėginkite surasti ją vietoje to, kad visiškai neigtumėte jos buvimą.
Paslėpti motyvai
Iš 12 konfliktų priežasčių, su šia dirbti sunkiausia. Kokių paslėptų motyvų turite būtent jūs? Jūs taikstotės su partnerio trūkumais dėl to, kad, jeigu atvirai, jie jus patenkina? Samura – pagrindinė duoną pelnanti šeimos narė. Ji dažnai dirba iki 10-11 valandos vakaro. Jos vyras Džeikas nuolat dėl to nepatenkintas, tačiau paslapčia jam patinka turėti laisvus vakarus, juk tada jis gali valgyti, gerti ar linksmintis, kaip jam pačiam norisi. Bernso nuomone, „problemos” santykiuose visada turi teigiamų pusių, vadinasi, iš tikrųjų jos ne tokios jau ir problemos. Galbūt jums viskas patinka, tik kaina, kurią mokate už savo nenuoširdumą – nenuoširdūs santykiai. Pripažinti, kad turite paslėptų motyvų – pirmasis žingsnis link klaidų ištaisymo.
Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai
Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…
Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę
Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…
Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje
Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…