„Pliusas tavo karmai” – šiandien mums tai jau pakankamai įprasta frazė. Tačiau ką ji reiškia?
Ezoterikai teigia, kad toks dalykas kaip karma išties egzistuoja. Iš tikrųjų būtent į tai ir nutaikyta bet kokios rūšies saviugda.
Budistai nusprendė, kad kiekvienas iš mūsų turi tam tikrą kelią. Ir juo galima keliauti įvairiais būdais. Priklausomai nuo to, formuojasi karma. Ji priklauso nuo to, kaip elgiamės, kokius sprendimus priimame vienoje ar kitoje situacijoje. Ir ne tik šiame gyvenime, bet ir ankstesniuose. Be to, ankstesni gyvenimai daro įtaką dabartiniam mūsų gyvenimui.
Mes ateiname su tam tikru „bagažu”, kuris paaiškina mūsų charakterio bruožus ir įgimtus gebėjimus. Nors tai, žinoma, lemia taip pat ir paveldimumas. Daug ką perimame iš tėvų.
Ir toliau ši karma veikia kaip tam tikra programa. Arba kaip dailininko drobė, ant kurios patys tapome savo gyvenimą.
Tiksliau, ne gyvenimą, o sielą. Kuri keliauja ir vystosi, keičiasi, besiklostant įvairioms aplinkybėms ir veikiama mūsų minčių.
Dažnai galima susidurti ir su tokia sąvoka kaip „karmos valymas”. Ir iš tiesų – ją galima tobulinti. Arba, priešingai, galima apsunkinti, suteršti. Ir tada tai atsilieps ir šiame, ir kitame gyvenime, jei žmogus to nesuprato ir nepasitaisė.
Kaip pagerinti savo karmą? Teigiama kad reikia laikytis pagrindinių principų.
Viską daryti su džiaugsmu. Visada yra žymiai svarbiau ne tai, ką darote, o kaip tai darote. Juk galima padaryti ką nors ne itin reikšmingo, bet kokybiško, ir tuo džiaugtis. O galima stengtis nuveikti didžius darbus ir nuolat kankintis.
Kad taip neatsitiktų, užsiimti reikia savais darbais, prie kurių linksta širdis. Tai dar vienas karmos principas: kiekvienas turi savo kelią ir savo užduotį gyvenime. Kai žmogus bando gyventi ne savo gyvenimą, jis dirba ne pagal savo programą ir ne pagal savo karmą.
Todėl ji tampa vis sunkesnė ir sunkesnė. Tikriausiai galėtumėte pateikti tokių pavyzdžių ir iš savo gyvenimo? Kai stengėtės kuo nors tapti ar daryti ką nors, ko, atrodo, kiti iš jūsų tikisi arba kas atitinka jūsų įsivaizdavimą apie save. O jokio džiaugsmo ir pasitenkinimo gyvenime nėra.
Ir staiga paaiškėja, kad daug maloniau daryti visai ką kita. Viskas teisingai, nes mus užvaldo stereotipai. Gali būti sudėtinga išgirsti savo vidinį balsą. Tačiau būtinai reikia tikėti savimi ir tuo, ką darote.
Kitas karmos principas – geranoriškumas. Čia taip pat pasireiškia bumerango efektas: ko kam nors palinkėsi, tą ir pats gausi. Tačiau tai tik iš šalies skamba paprastai. Kas antras žmogus pasakys: „Tai akivaizdu, aš visada visiems linkiu gero”.
Iš tikrųjų viskas yra sudėtingiau. Mes kartais įsiveliame į konfliktus net su artimais ar tiesiog maloniais žmonėmis. Tą akimirką mums sunku persijungti, mes užstringame neigiamose emocijose. Ir tada situacija tik blogėja.
Maža to, karma traukia prie mūsų tokius pačius ar panašius žmones. Negalima ko nors nekęsti ar bijoti. Jei bijote alkoholikų, jūs nuolat su jais susidursite. Jei pykstate ant nemandagių pardavėjų, tik su tokiais ir susidursite. Štai iš kur kyla liūdnai pagarsėję Merfio dėsniai, kad „jeigu kiaulystė gali įvykti – ji būtinai įvyks”.
Todėl tas, kuris išmoko nepasiduoti negatyvumui ir smerkimui, jau žengė žingsnį į priekį. Trumpai tariant, „ką skleidi, tą ir gauni”.
Negalima koncentruotis į blogį. O kartais nutinka taip: širdyje žinome, kaip reikia elgtis teisingai, bet vis tiek elgiamės kitaip. Galbūt taip elgiamės iš baimės. O gal kas nors mus suklaidina patarimais.
Tačiau būtina atminti, kad kiekvienas žiūri iš savo varpinės, dėl to ir svetimi patarimai dažniausiai yra nulio verti. Nors paprastai akivaizdu, kieno patarimais galime pasinaudoti, o kieno ne.
Niekada negalima daryti kažką sau malonaus kito žmogaus sąskaita.
O dar puikiau padaryti kuo daugiau gero. Karma gerėja, kai žmogus padeda kitiems, rūpinasi, gina, kovoja dėl teisybės.
Ir visada reikia daugiau duoti, negu pačiam imti.