Dešimt asertyvaus elgesio taisyklių

Asertyvumu vadinamas mandagus atkaklumas. Asertyvus elgesys – tai pozityvi elgsena žmogaus, kuris jaučia ir demonstruoja savigarbą bei pagarbą kitiems, kuris įsiklauso, stengiasi suprasti ir siekia kompromiso.

Fragmentas iš Bulgakovo „Šuns širdies“:

-Noriu pasiūlyti jums… – čia moteris ištraukė iš užančio kelis ryškius ir šlapius nuo sniego žurnalus. – Paimti kelis žurnalus Vokietijos vaikų labui. Po penkiasdešimt kapeikų vienetas.

-Ne, neimsiu. – trumpai atsakė Filipas Filipovičius, pašnairavęs į žurnalus.

Veiduose pasirodė nuostaba, o moteris paraudo it spanguolė.

-Kodėl jūs atsisakote?

-Nenoriu.

-Jūs neužjaučiate Vokietijos vaikų?

-Užjaučiu.

-Jums gaila pusės rublio?

-Ne.

-Tai kodėl gi?

-Nenoriu.

Kodėl profesorius Preobraženskis iš šio Bulgakovo romano staiga sudomino psichologus? Todėl, kad jis, be abejonės, buvo protingas žmogus ir išmanė asertyvaus elgesio abėcėlę.

Toks elgesys palengvintų gyvenimą daugeliui iš mūsų, juo labiau, kai aplinkui esama tiek daug norinčių užsikarti ant sprando – ar tai būtų įkyrūs pardavėjai, tingūs kolegos darbovietėje, ar amžinai nosį į jūsų reikalus kišantys kaimynai. Ir visai nebūtina su kuo nors elgtis grubiai. Savo linijos laikytis galima ir būtina ne tik griežtai, bet ir subtiliai – pagal visas psichologijos taisykles.

Terminas asertyvumas kildinamas iš anglų žodžio „to assert“ – savo nuomonės gynimas, tvirtinimas, pareiškimas, savo teisių gynimas. Asertyvus elgesys – tai mandagaus atkaklumo demonstravimas, žmogaus sugebėjimas elgtis su pasitikėjimu savimi ir geranoriškai, sugebėjimas konstruktyviai ginti savo teises, rodant pagarbą kitiems, tuo pat metu prisiimti atsakomybę dėl savo paties elgesio.

Vaikystėje mes visi įsisavinome pamokas „kaip gerai elgtis“. Kažkam tai buvo absoliutus paklusnumas, visų tėvų nurodymų vykdymas, o kitus išmokė siekti tikslų ir tuo pat neleisti savęs skriausti. Tačiau ar buvo gerbiamos mūsų teisės, ar buvo skaitomasi su mūsų nuomone? Gerbti vaiką moka ne visi tėvai. Myli, rūpinasi, globoja, o štai su pagarba – sudėtingiau. Žmogaus elgesio modeliai stebėtinai panašūs į tėvų-vaikų santykius. Auklėjimas – sunkus darbas. Tėvai stengiasi vaikų labui, neretai išmokydami jį elgtis pasyviai ar agresyviai, išmoko manipuliuoti kitais. Vaikystės pamokas mes išmokome ir tolesniame gyvenime elgiamės kaip esame pratę.

Bet kokioje situacijoje mes pasirenkame vienokį ar kitokį elgesio stilių, ir nuo to labai priklauso gaunamas rezultatas.

Galite elgtis pasyviai, t.y. nekovoti dėl savo teisių, vengti konfliktų, paklusti kitų žmonių sprendimams ir šitaip prarasti įvykių bei situacijos kontrolę.

Galime elgtis agresyviai – pulti ant problemos kaip ant ambrazūros, reikalauti visko iš karto, brukti nuosavą nuomonę, neatsižvelgiant į kitų interesus ir būti grubiam, priešiškam, nenuspėjamam.

Beje, neretai sutinkamas ir pasyviai-agresyvus elgesys. Apie tokius sakoma, kad „tyli kiaulė gilią šaknį knisa“. „Pasyvūs agresoriai“ linkę kaupti nuoskaudas ir patyliukais, paslapčia kurti bei įgyvendinti keršto planus. Pasyvi agresija gali pasireikšti atsisakymu pildyti prašymus, neveiklumu ar sabotažu.

Paprastai agresyviai arba pasyviai elgiasi žmonės, turintys prislopintą savivertę ir abi šios pozicijos baigiasi išankstiniu pralaimėjimu.

Manipuliuodamas, žmogus veikia paslapčia, viešai neskelbdamas savo tikslo, tuo pat metu provokuoja kitą žmogų, kad tas atliktų jam visiškai nereikalingus veiksmus. Panašiu būdu mažas vaikas, kuris jaučiasi kaltas prieš tėvus už tai, kad „nepateisino lūkesčių“, apsimeta liūdnu ir nelaimingu, versdamas tėvus aplink jį šokinėyi.

Tačiau yra ir trečias elgesio variantas – asertyvumas, aukso viduriukas tarp agresijos ir pasyvumo.

Dabar apie tris elgesio modelius detaliau.

ASERTYVUS ELGESYS

ESMĖ. Jūs ginate savo teises, reiškiate savo mintis bei jausmus tiesiai, dorai ir viešai tokiomis priemonėmis, kurios neužgauna kitų garbės.

Asertyvus žmogus veikia be nereikalingo blaškymosi ar kaltės jausmo. Jis gerbia save ir kitus žmones ir jaučiasi atsakingas už savo veiksmus ir savo pasirinkimą. Jis supranta savo poreikius ir prašo, ko nori, atvirai ir tiesiai. Susidūręs su neigiamu atsakymu, gali nusivilti, bet pasitikėjimas savimi nenukenčia. Jis nelabai pasikliauna kitų žmonių pritarimu ir jaučiasi saugus bei pasitikintis pats savaime. Asertyvus žmogus demonstruoja aplinkiniams, kaip norėtų, kad su juo būtų elgiamasi. Jis jaučia pilnatvę.

ELGESYS. „Štai ką aš manau“. „Štai ką aš jaučiu“. „Štai kaip aš vertinu situaciją“. „O kaip jūs?“. „Jeigu mūsų poreikiai konfliktuoja, tai, aš žinoma, esu pasirengęs išnagrinėti skirtumus, ir galbūt būsiu pasirengęs kompromisui“.

UŽSLĖPTA MINTIS. „Aš neleisiu jums manimi pasinaudoti ir neatakuosiu jūsų už tai, kad esate toks, koks esate“.

TIKSLAS. Bendrauti aiškiai ir tiesiai, kaip suaugęs su suaugusiu.

VERBALINĖS IR NEVERBALINĖS CHARAKTERISTIKOS.

• Aktyvus klausymasis;
• Tvirtas, ramus balsas;
• Tiesus akių kontaktas;
• Tiesi, subalansuota, atvira kūno pozicija;
• Balso garsumas, atitinkantis situaciją;
• Naudojamas žodis „Aš“ – „Aš mėgstu, noriu…“, „Aš nenoriu“;
• Bendradarbiavimo frazės: „O ką jūs manote šiuo klausimu?“;
• Pabrėžtas suinteresuotumas: „Man labai norėtųsi…“

NAUDA. Kuo smarkiau kovojate už save, tuo didesnė ir jūsų pačių savigarba. Šansai gauti iš gyvenimo, ko norite, padidėja, jeigu kiti supranta, ko norite ir kad ginate savo teises ir poreikius.

Jeigu tiesiai išreiškiate nepasitenkinimo jausmą, neigiamos emocijos nesikaupia. Nejausdami liguisto uždarumo, drovumo ir pavojaus, neeikvodami jėgų savigynai, jūs galite matyti, girdėti ir mylėti gerokai lengviau.

PASEKMĖS. Draugai gali sabotuoti jūsų naujai įgytą asertyvumą. Jūs performuluojate savo įsitikinimus ir iš naujo įvertinate tai, kas jums svarbu, pradedant įsitikinimais, atsineštais iš vaikystės. Tai gali sukelti pasipriešinimą.

BAZINĖS ASERTYVIOS ASMENYBĖS TEISĖS

Elgsenos filosofija yra pagrįsta prielaida, kad dauguma žmonių pamiršo, arba jiems paprasčiausiai niekas nepasakė, kad visi mes esame lygūs ir turime lygias teises. Asertyvumo tikslas – ginti savo teises, nepažeidžiant kitų žmonių teisių.

• Aš turiu teisę reikšti savo jausmus;
• Aš turiu teisę reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus;
• Aš turiu teisę sakyti „taip“ arba „ne“;
• Aš turiu teisę keisti savo nuomonę;
• Aš turiu teisę pasakyti „Aš nesuprantu“;
• Aš turiu teisę paprasčiausiai būti savimi ir nesiderinti prie kitų žmonių;
• Aš turiu teisę neprisiimti atsakomybės už kitų žmonių problemas;
• Aš turiu teisę ko nors prašyti iš kitų;
• Aš turiu teisę nusistatyti savo prioritetus;
• Aš turiu teisę į tai, kad mane išklausytų ir rimtai į mane žiūrėtų;
• Aš turiu teisę daryti klaidas ir jaustis komfortiškai, jas pripažindamas;
• Aš turiu teisę būti nelogiškas, kai priimu sprendimus;
• Aš turiu teisę pasakyti „Man vienodai rodo“;
• Aš turiu teisę būti nelaimingas arba laimingas.

O štai elgesio tipai, nuo kurių mes neretai stengiamės išsivaduoti, tik ne visada sėkmingai.

PASYVUSI ELGESYS

ESMĖ. Jūs pažeidinėjate savo pačių teises, kadangi neišreiškiate savo jausmų, neišsakote savo minčių ir įsitikinimų, vadinasi, leidžiate kitiems pažeidinėti jūsų asmeninę erdvę.

Pasyvus arba neaservatyvus elgesys taip pat gali reikšti minčių ir įsitikinimų išsakymą tokia kuklia ir atsiprašoma forma, kad kiti į tai paprasčiausiai neatkreips dėmesio.

Pasyvus žmogus leidžia kitiems save trypti kaip kilimėlį prie durų. Neasertyvūs žmonės galvoja, kad jie nekontroliuoja įvykių, kad juos pačius kontroliuoja ir kad jie neturi galimybės veikti savarankiškai. Jie neleidžia savo poreikiams įgyti viršenybės kitų žmonių poreikių atžvilgiu. Leidžia kitiems priimti sprendimus vietoje jų, netgi jei žino, kad dėl to vėliau gailėsis. Jie jaučiasi bejėgiai ir beteisiai.

ELGESYS. Su manimi vis tiek nesiskaito, dėl to galite manimi naudotis. Mano jausmai, poreikiai ir mintys man mažiau svarbūs negu jūsiškiai.

UŽSLĖPTA MINTIS. Pasirūpinkite manimi ir telepatijos būdu išgirskite mano jausmus ir poreikius. Argi jūs mane gerbsite ir mylėsite, jei būsiu asertyvus? Aš turiu apsaugoti jus visus nuo skausmo ir nepatogumų.

TUO METU PASĄMONĖJE už nepasitikėjimo slepiasi giluminė baimė, kad neatitiksite kitų žmonių lūkesčių.

TIKSLAS. Nuraminti kitą žmogų ir išvengti konflikto bei nemalonumų bet kokia kaina.

VERBALINĖS IR NEVERBALINĖS CHARAKTERISTIKOS

• Leisti įvykiams plaukti pro šalį;
• Jokio konkretumo – nekalbėti apie save, apie tai, ką iš tiesų turite galvoje;
• Ne vietoje atsiprašinėti švelniu, nuolankiu balsu;
• Vengti aiškumo ir tiesaus žvilgsnio;
• Vengti kūniško kontakto – atsitraukti nuo kitų, kūprintis;
• Mirksėti ar šypsotis, kai pykstate;
• Dengtis burną ranka;
• Naudoti frazes: „Jeigu tai pernelyg jūsų neapsunkins“ ir „darykite, kaip norite“.

NAUDA. Jūs apdovanojamas už savo neregimumą. Jeigu kažkas įvyks ne taip, jūs, kaip pasyvus stebėtojas, nebūsite apkaltintas. Jus apgins kiti ir jumis pasirūpins. Jūs vengiate, atidedate ar slepiate konfliktą, kurio baiminatės.

PASEKMĖS. Jei dėl asertyvumo stokos leidote įvykiams plėtotis ne taip, kaip jums norėjosi, tai pakeisti tai bus labai sunku. Jūs apribojate save, sukurdami kitų žmonių gero ir švelnaus žmogaus įvaizdį, ir ne daugiau. Jūs apribojate save, kai reikia išreikšti nuoširdžias negatyvias emocijas (pyktį, panieką ir pan.). Jūs kenčiate dėl to, o likę vieni, fantazuojate, kad esate pasitikintys savimi ir nuoširdūs.

AGRESYVUS ELGESYS

ESMĖ. Ginate savo teises ir reiškiate jausmus bei mintis kitiems žmonėms nepriimtinais būdais, pažeisdami jų teises. Pranašumas pasiekiamas žeminant kitus. Į grėsmę atsakote atakomis. Agresyvus elgesys sukuria priešus, kurie gali išprovokuoti jums baimę ir paranoją. Jeigu kontroliuojate kitus, tokia veikla reikalauja daug pastangų ir energijos, ir neleidžia jums atsipalaiduoti.

Santykiai dažniausiai grindžiami negatyviomis emocijomis, jie nestabilūs. Anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad jau nebegalite daugiau elgtis neagresyviai. Skaudinate neabejingus jums žmones ir pats dėl to kenčiate Be to, žmogaus organizmas negali ilgai gyventi streso režimu, prasideda negalavimai.

ELGESYS. Man nusispjauti, ką jūs jaučiate, kas jums svarbu, visa tai man absoliučiai nerūpi.

UŽSLĖPTA MINTIS. Aš „patvarkysiu“ tave dar iki tol, kol tu to paties nepadarei su manimi. Aš čia esu numeris vienas.

VERBALINĖS IR NEVERBALINĖS CHARAKTERISTIKOS

• Įsibrovimas į kitų žmonių erdvę;
• Sarkastiškas ar atlaidus balsas ir žvilgsnis;
• Tėviški gestai;
• Grasinimai: „Tu su manim atsargiau“, „Jeigu ne, tai…“, „Nagi…“ ir panašiai;
• Replikos pokalbio metu: „Ką tu sakai?“, „Nebūk idiotas“ ir panašiai;
• Vertinantys komentarai.

NAUDA. Kiti daro tai, ko norite jūs. Viskas vyksta taip, kaip norite, jums patinka jaustis žmogumi, kuris pats kontroliuoja savo gyvenimą. Esate mažiau pažeidžiamas aplinkoje, kurioje vyksta kova, tvyro priešiškumas ir konkurencija.

TUO METU PASĄMONĖJE. Už agresijos visada slypi labai gilus nepasitikėjimas savimi.

TIKSLAS. Dominuoti, nugalėti, priversti kitus pralošti ir noras kitus bausti.

ATPILDAS. Agresyvus elgesys kuria priešus, kurie gali kelti baimę ir paranoją, apsunkindami gyvenimą. Jeigu kontroliuojate tai, ką daro kiti, tai reikalauja daug pastangų ir neleidžia atsipalaiduoti.

***

Manuelis Smitas suformavo asertyvaus elgesio taisykles knygoje „Pasitikėjimo savimi treniruotė“:

Aš turiu teisę vertinti savo paties elgesį, mintis bei emocijas ir atsakyti už pasekmes. Klaidinga nuostata: „Aš neturiu be jokių ceremonijų ir nepriklausomai nuo kitų žmonių vertinti savęs ir savo elgesio. Vertinti ir aptarinėti save visais atvejais turiu ne aš, o kažkas labiau išmintingas ir autoritetingas“.

Aš turiu teisę neatsiprašinėti dėl savo elgesio ir nesiaiškinti dėl jo. Klaidinga nuostata: „Aš esu atsakingas už savo elgesį prieš kitus žmones, pageidautina, kad atsiskaitinėčiau jiems ir paaiškinčiau jiems viską, ką darau, atsiprašinėčiau jų dėl savo poelgių“.

Aš turiu teisę savarankiškai nuspręsti, ar esu atsakingas dėl kitų žmonių kokių nors problemų sprendimo. Klaidinga nuostata: „Turiu daug įsipareigojimų kurioms įstaigoms ar žmonėms, jų yra daugiau, nei įsipareigojimų pačiam sau. Pageidautina paaukoti savo paties orumą ir prisitaikyti.“

Aš turiu teisę keisti savo nuomonę.Klaidinga nuostata: „Jeigu išsakiau savo nuomonę, jos negalima keisti. Nes kitaip turėčiau atsiprašyti ar pripažinti, kad suklydau. Tai reikštų, kad aš nekompetetingas ir nesugebu apsispręsti“

Aš turiu teisę klysti ir atsakyti už savo klaidas. Klaidinga nuostata: „Man negalima klysti, o jeigu padarysiu klaidą, turiu jaustis kaltas. Pageidautina, kad mane ir mano sprendimus kontroliuotų“.

Aš turiu teisę pasakyti „Aš nežinau“. Klaidinga nuostata: „Pageidautina, kad sugebėčiau atsakyti į bet kokį klausimą“.

Aš turiu teisę būti nepriklausomas nuo kitų žmonių geranoriškumo ir nuo palankaus požiūrio į mane. Klaidinga nuostata: „Pageidautina, kad žmonės palankiai į mane žiūrėtų, kad mane mylėtų, man jie reikalingi“.

Aš turiu teisę priimti nelogiškus sprendimus.Klaidinga nuostata: „Pageidautina, kad laikyčiausi logikos, sveiko proto, racionalumo ir kad pagrįsčiau viską, ką darau. Protinga tik tai, kas logiška“.

Aš turiu teisę pasakyti „Aš tavęs nesuprantu“. Klaidinga nuostata: „Turiu būti dėmesingas ir jautrus aplinkinių žmonių poreikiams, privalaus „skaityti jų mintis“. Jei šito nedarysiu, tapsiu negailestingu tamsuoliu ir niekas manęs nemylės“.

Aš turiu teisę pasakyti: „manęs tai nedomina“. Klaidinga nuostata: „Turiu stengtis dėmesingai ir emocingai žvelgti į viską, kas vyksta pasaulyje. Man tikriausiai nepavyks, bet turiu stengtis siekti to iš visų jėgų. Priešingu atveju atrodysiu nejautrus ir abejingas“.

Šaltinis