Bene vienas žmogiškiausių bruožų yra gebėjimas užjausti – kitaip tariant, mes gana lengvai galime įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje. Naujų tyrimų duomenimis, žmogaus smegenys geba ne tik užjausti, bet kartais ir visiškai susitapatinti – kartais žmogus negali atskirti artimo draugo ar šeimos nario problemos nuo savos bėdos.
Dažniausiai užjaučiame emociškai mums artimus žmones, tačiau retai kada sugebame taip užjausti nepažįstamus. Virdžinijos universiteto psichologijos profesorius Jamesas Cohenas pažymėjo, kad kai tik susipažįstame su kažkokiais žmonėmis, jie tam tikru mastu tampa mūsų pačių dalimi, o mūsų tapatybė žymia dalimi grindžiama tais žmonėmis, kuriuos pažįstame ir dėl kurių galime pergyventi.
Cohenas nuskaitė 22 jaunuolių smegenis, naudodamas magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Skenavimo metu žmonės pajuto tam tikrą grėsmę: juos pačius ar artimiausius žmones, tiek pažįstamus, tiek nepažįstamus, bet kurią akimirką galėjo nesmarkiai trinktelėti elektros srove. Kilus grėsmei nepažįstamam žmogui, atitinkamos eksperimento dalyvių smegenų dalys pasižymėjo mažu aktyvumu, o iškilus grėsmei pažįstamam žmogui, veikla praktiškai sutapo su grėsme patiems tiriamiesiems.
Daktaras Cohenas mano, kad kuo daugiau laiko žmonės praleidžia kartu, tuo jie tampa panašesni. Tokiu būdu žmogus automatiškai susitapatina su savo draugu ir jo problemas laiko savomis. Tikėtina, kad toks reiškinys yra evoliucijos proceso dalis.