Nuoskauda – svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Nuoskauda – tai kiekvieno žmogaus teisė išgyventi savo skausmą tiek giliai ir tiek ilgai, kiek jam reikia. Nuoskaudoje esama gilios regresijos, kai vietoje to, kad imtume gintis ar kontratakuotume skriaudėją, nusprendžiame paslėpti savo kančias. Aukos vaidmuo gali būti labai saldus, kadangi kenčiantis įgauna moralinį pranašumą skriaudėjo atžvilgiu.
Jausmas, kad esi teisus ir kankiniesi, o kitas yra kaltas ir vertas pasmerkimo gali smarkiai sumažinti tavo patiriamą skausmą ir suteikti jam iškilmingumo ar netgi triumfo.
Nuoskauda – sudėtinga emocija, kurioje esama ne mažiau kaip dviejų sluoksnių – skausmas ir agresija. Skausmas – paviršiuje, slepia po savimi pyktį. Iš esmės nuoskauda yra ne kas kita, kaip sustabdyta agresija. Užpykę, jausdami nuoskaudą, mes stabdome save, kad neišlietume agresijos skriaudėjo adresu.
Jeigu panorėsime greitai pereiti per skausmą ir susitikti tiesiogiai su agresija, nuoskauda išnyks. Tačiau dažniausiai mes šito nenorime ir esame linkę laikytis užslėpto skausmo pozicijos. Nes pereidami prie agresijos nustosime jaustis auka, o tokia pozicija visada morališkai labai naudinga.
Tasai, kuris reiškia nepasitenkinimą, kaltina ir pyksta – agresorius. O tas, kuris kenčia ir jaučia nuoskaudą – auka. Agresorių galima apkaltinti ir jis visada lieka kaltas. Aukos nėra kuo kaltinti, ji visada lieka teisi. Taip kad auka visada morališkai laimi prieš savo skriaudėją.
Santykiuose tarp skriaudėjo-aukos vyksta kova už teisumą. O teisi gali būti tik auka.
Kai tik užsipulsime savo skriaudėją, iškart prarasime teisę jaustis nuskriaustais. Dabar ateis skriaudėjo eilė pykti ant mūsų, vadinasi, dabar jau jis gauna moralinį pranašumą. Jis jus aplošė.
Moralinis pranašumas – pati stipriausia valdžia sociume ir niekam nesinori jos prarasti. Ši valdžia pagrįsta faktu, kad kol kitas kaltas, jis yra tavo moralinis skolininkas. Kai tik tu garsiai išsakei savo pretenzijas – tu atsiėmei iš jo skolą, jis tau daugiau neskolingas. Be to, tu pažeidei jo ribas ir rizikuoji pats likti kaltas.
Dėl to aukščiausias nuoskaudos pilotažas – kai nuskriaustasis nerodo nepasitenkinimo ir tylėdamas mėgaujasi savo pranašumu ilgus metus. Visa jo išvaizda tarsi byloja: aš narsiai tempiu savo kančių ir savo teisumo naštą. O tu – mano amžinas skolininkas, nors gali netgi nežinoti šito. Vardan tokio moralinio triumfo daug žmonių pasirengę paaukoti viską, netgi sveikatą, kadangi užslėptos nuoskaudos galiausiai baigiasi psichosomatinėmis ligomis.
Tu gali nieko neturėti, tačiau kol atsargoje laikai priežastį kaltinti kitus, kol kiti vis dar tau nusikaltę, tu turi labai daug – teisumo jausmą. Kad neprarastum šio moralinio pranašumo, gali rūpestingai saugoti savo nuoskaudas ištisus dešimtmečius.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…