Daug kas tikriausiai girdėjo istoriją apie zuikį ir vėžlį. Šios Ezopo pasakėčios esmė paprasta. Gyveno kartą greitas zuikis, kuris pastoviai gyrėsi, kaip greitai moka lakstyti. Pavargęs nuo jo pagyrų, lėtas ir kantrus vėžlys pakvietė jį parungtyniauti. Visi miško gyventojai susirinko pasižiūrėti, kas iš to išeis.
Zuikis kurį laiką bėgo, paskui sustojo atspūsti. Atsisuko į vėžlį ir sušuko jam: „Kaipgi tu ruošiesi laimėti šias lenktynes, jei šitaip lėtai judi?” O paskui išsitiesė ant žolės ir užmigo, manydamas, kad dar turi daug laiko. O vėžlys vis ėjo ir ėjo, nesustodamas, iki to laiko, kol neišropojo į finišo tiesiąją.
Lenktynes stebėję žvėrys garsiai plojo vėžliui ir čia zuikis pabudo. Pasiraivė, nusižiovavo, šoko bėgti toliau, bet buvo jau pernelyg vėlu: vėžlys atėjo pirmas.
Po šito zuikis daugiau niekada nesigyrė savo greičiu, juk jį nugalėjo lėtas ir kantrus vėžlys.
Koks gi šios pasakėčios moralas realiame gyvenime? Ką galima būtų pavadinti zuikiu mūsų dienomis?
Epochoje, kai visi žmonės vaikosi šio momento naudos ir pasitenkinimo, mes visi elgiamės kaip tasai zuikis. Mes paprasčiausiai nesugebame laukti ir darbuotis. Pasaulis ėmė sparčiai keistis, normalų maistą pakeitė greitas maistas, o elektroninis laiškas pasiekia adresatą vienu pelės spragtelėjimu. Loterijų dėka per dieną galima tapti milijonieriumi, o radikalios dietos padeda numesti svorio per savaitę.
Mes taip pripratome prie greitų rezultatų, kad vietos kantrybei mūsų gyvenime daugiau nebeliko. Mus labai lengva nuvilti ir dėl to susidūrę su menkiausiais nesklandumais, esame pasiruošę pasiduoti. Mums paprasčiausiai nesinori laukti. Tačiau didelės permainos neateina per vieną naktį. Viskam reikia laiko, o rezultatas garantuotai vertas jam paaukoto laiko ir pastangų.
Būkite kaip tasai vėžlys – išsikelkite sau ilgalaikius, toli siekiančius tikslus ir kurkite atitinkamus planus.
Šiandien mums kaip niekada aktualus Ezopo pasakėčios moralas. Ir dėl to taip svarbu tiesiog dabar gauti vieną kitą gyvenimišką pamoką iš išmintingo vėžlio elgesio.
Kadangi žmonės įprato gyventi, vadovaudamiesi zuikio idėjomis, jie labai greitai pasiduoda, kai tik pastebi, kad gaunamas rezultatas neatitinka jų lūkesčių.
Panagrinėkime pavyzdį. Jūs iš širdies dirbote su savimi po tris dienas per savaitę, ištisą mėnesį, bet nenumetėte nė vieno kilogramo. Jūs įsitikinote, kad negalite numesti svorio ir dėl to vėl drybsote ant sofos. Bet jeigu nenutrauksite darbo su savimi, rezultatas būtinai bus, tegu ir ne toks greitas, kaip jums norėtųsi. Svarbiausia – nukreipti visą dėmesį nuo trumpalaikių tikslų siekimo į kur kas perspektyvesnius.
Labai svarbu judėti link savo svajonės mažais žingsneliais ir vertinti savo pasiekimus būtent tų ilgalaikių, toli siekiančių planų aspektu. Nes sėkmė – tai viso labo šalutinis gerai organizuoto gyvenimo produktas.
Užuot užsiciklinę į tai, kaip toli į priekį nuėjote per mėnesį, susikoncentruokite į tai, kad užsiimtumėte savimi daugiau kaip 150 valandų per metus. Tai smarkiai pagerins jūsų sveikatos būklę.
Jums galėjo nepavykti skirti meditacijai po 20 minučių per dieną ir dvasiškai kol kas taip ir nepabudote. Bet netgi 10 minučių per dieną visiškai pakaks, kad per mėnesį taptumėte žymiai ramesni, sąmoningesni ir kūrybiškesni.
Ir pabaigai. Užuot sėdėję namuose ir samprotavę apie tai, kada gi pagaliau jūsų troškimai išsipildys, geriau skirkite tą laiką produktyviam darbui, kuris išties padės realizuoti planus. Nes jeigu nesusikoncentruojame į rezultatą, sėkmė ateina greičiau, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų.
Jei būsime nuoseklūs savo darbe, tai pastovumas būtinai atves į nedidelius pasiekimus. O tie nedideli pasiekimai, savo ruožtu, suformuos pasitikėjimą savimi, kuris taip ir traukia į žmogaus gyvenimą sėkmę ir laimę.
Mūsų gyvenimo istorijos moralas toks, kad atėjo laikas sulėtinti tempą. Lenktynes laimėti galima tik tada, kai būsite nuoseklūs ir kantrūs, nepriklausomai nuo to, kokie sunkūs šarvai būtų ant jūsų nugaros.