Mūsų pasaulyje egzistuoja trys žmonių kategorijos.
Žmonės – „nieko baisaus”. Jų gyvenimas – tai nesiliaujantys pasiteisinimai ir visiškas neatsakingumas. Jie visada turi kuo pasiteisinti, visada suras priežasčių, kodėl kažko nepadarė. Gyvena pagal principą „Nenutiks nieko baisaus, jei padarysiu ne šiandien, o rytoj”. Ir tasai rytojus gali išsitempti į mėnesius ar metus.
Žmonėmis su tokia pasaulėžiūra neįmanoma pasikliauti, kadangi nors išoriškai jie su jumis sutinka ir demonstruoja lojalumą, jie vis tiek nedės jokių pastangų, samprotaudami: „jei gavosi – puiku, jei nesigavo – irgi ne bėda”. Dar daugiau – jie, kaip taisyklė, pradeda kenkti arba viską aplink save sulėtindami, arba tyliai krėsdami šunybes.
Tokius žmones nepaprastai sunku kaip nors motyvuoti, kadangi jie, kaip taisyklė, yra bejėgiai kažko imtis ir kažką keisti. Dėl tos priežasties, bendraujant su besilaikančiais tokio gyvenimo būdo žmonėmis ar priimant juos į darbą, būtina suprasti, kad šis žmogus linkęs pabėgti, yra bailys, prisitaikėlis, apgavikas. Ir ne todėl, kad jis blogus žmogus, o todėl, kad kažkada nesąmoningai padarė sprendimą gyventi būtent tokiu formatu. Tai nėra blogai, nėra gerai, tačiau už tokį sprendimą žmogus visada užmoka savo laime arba sveikata.
Žmonės be pasirinkimo, žmonės nematantys išeities. Tie, kurie iš baimės ar nematydami išeities kažką daro, kadangi į priekį juos stumia būtinybė.
Ir trečioji kategoriją, jų yra mažuma – žmonės, gyvenantys sąmoningą gyvenimą. Jie nežino sąvokų „man nieko nesigaus, aš negaliu” arba „bus gerai ir taip”. Jie niekada neinvestuoja savo pastangų ten, kur nereikia, aiškiai suprasdami, kad su viskuo, kas vyksta jų gyvenime, jie pajėgūs susidoroti. Kaip būtent jie tai darys, priklauso nuo sąmoningumo lygio, žinių ir sugebėjimų.
Toks žmogus visada pasirengęs ginti savo sprendimą, jis niekada nieko nesmerkia ir neįsižeidžia, nepyksta, kadangi emocijos trukdo matyti situaciją tokia, kokia ji yra. Jis paprasčiausiai pasidaro išvadas ir jomis remdamasis priima sprendimą, kaip žvelgti į šį žmogų ir kaip su juo elgtis. Tokie žmonės niekam nepateikia pretenzijų, nieko nereikalauja iš šio pasaulio, pasikliauja tik patys savimi, žinodami, kad jeigu kažko prireiks – jis tai užsidirbs. Toks gyvenimo būdas paverčia juos nepažeidžiamais.
Sąmoningais žmonėmis negimstama, tai – paties žmogaus nuopelnas. Kartą jis priėmė sprendimą, jog taip gyventi, kaip gyveno iki šiol, daugiau nebenori ir toliau kiekvieną dieną, žingsnis po žingsnio perdarinėjo save, mokėsi save valdyti, pasikeitė, išstūmė iš savęs viską, kas buvo sena, nereikalinga, visa tai pakeitė nauju ir efektyviu. Ir pasaulis tokį savęs keitimo bei tobulinimo darbą visada apdovanoja pasikeitusiomis į gera gyvenimo sąlygomis.