Susižavėję žmonės myli ne mus, o savo fantaziją, savo išsigalvotą idealą. Paskui supranta, kad gyvas žmogus – ne idealas, kurį jie sau susigalvojo. Ir keršija už tai nutraukdami santykius ar netgi išduodami. Kuo didesnis buvo susižavėjimas, tuo baisesnis seka santykių nutraukimas.
Jus išduos ar paliks būtent tas žmogus, kuris iškart, jau nuo slenksčio pradeda be saiko jumis žavėtis. Jis apipila jus pagyromis ir ditirambais. Jis visais būdais rodo savo susižavėjimą. O paskui, praėjus šiek tiek laiko, atvėsta jūsų atžvilgiu – be jokių regimų priežasčių. Nors priežasčių, jis žinoma, suranda.
Tačiau jums tasai atšalimas visada netikėtas. O paskui atvėsimą seka atsižadėjimas ir netgi išdavystė. Žmogus išeina. Kartais – susideda su jūsų priešais. O juk jis taip mus gyrė, taip mumis žavėjosi, kaip dosniai žarstė draugystės ir meilės priesaikomis…
Yra trys tokio elgesio priežastys.
Pirmoji labai paprasta: susižavėjimas buvo veidmainiškas, apgaulingas. Žmogui tiesiog reikėjo ką nors iš mūsų gauti. Pasikaitinti šlovės spinduliuose, pasinaudoti mūsų galimybėmis, gauti pinigų ar nemokamą paslaugą… Jis apipylė mus pagyromis, kad gautų, ko norėjo, arba įgytų pasitikėjimą. Pataikavimas veikia pasąmonę, įsiteikinėjimo pagalba galima daug pasiekti. Štai žmogus ir nėrėsi iš kailio, mus girdamas. Jam nereikia mūsų pačių. Ir paskui jis mielai atsikratys mumis, kad neprimintume skolos. Ir atkeršys už priverstinį susižavėjimą, už savo veidmainystę…
Antra priežastis yra ta, kad žmogus mus tiesiog susigalvojo. Viena poetė išgalvodavo žmones, kaip ji pati paskui rašė. Ji jiems priskirdavo tas savybes, kurių nebuvo, sukurdavo, sufantazuodavo žmogui jo jausmus ir troškimus. O paskui nusivildavo, pamačiusi realų žmogų, tokį, koks jis buvo iš tikrųjų. Taip ji nusivylė jaunu poetu, mirštantį nuo tuberkuliozės ir rašiusiu liūdną poeziją. Iš pradžių ji vadino jį savo mylimu sūnumi, dovanas dovanojo. O paskui užpyko, kad jis nepateisino jos lūkesčių. Ir atėmė dovanas iš sunkiai sergančio žmogaus…
Susižavėję entuziastai labai žiaurūs. Jie myli ne mus, o savo fantaziją, išgalvotą idealą. Paskui supranta, kad gyvas žmogus – tas idealas, kurį jie susigalvojo. Ir keršija už tai, nutraukdami santykius ar net išduodami. Kuo stipresnis entuziazmas, tuo žiauresnis seka santykių nutraukimas.
Perdėtas susižavėjimas – tai užslėptas, užmaskuotas pavydas – tai yra trečioji priežastis. Pavyduolis bando apgauti save, išreikšdamas pačius geriausius jausmus. Jis giria ir žavisi, bet širdyje supranta, kad niekada negaus to, ką turime. Jaunystė, grožis, pinigai, pasiekimai, meilė – būtent tuo jis žavisi ir būtent to mums pavydi. O pavydas neišvengiamai veda į išdavystę ir pyktį.
Ir todėl reikia skeptiškai vertinti pernelyg didelį entuziazmą. Stebėkite. Pernelyg nepasikliaukite ilga tokio žmogaus meile ir ištikimybe. Geriausiu atveju jis nusivils ir išeis žavėtis kitais. Ir atims jums dovanotas dovanas. Blogiausiu – išduos, vos pasitaikys tokia galimybė, kad atkeršytų už savo nusivylimą…
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…