Požymiai, kad bėgate pats nuo savęs

Labai sudėtinga būti atviru ir sąžiningu su pačiu savimi. Ir kam kamuotis, jei norisi būti tiesiog laimingu? Taip ir gaunasi, kad kartais paprasčiau užmerkti akis į tiesą, neįsiklausyti į save, skrajoti padebesiais ir statyti oro pilis, nei atidžiau pažvelgti į savo gyvenimą ir pripažinti, kad kažkas klostosi ne taip. Juk negana to, kad tai labai nemalonu – pripažinti klaidas, tai su tomis klaidomis paskui juk reikės kažką daryti: kartą pamatęs, toliau nematyti jau negalėsi.

Rūpestinga psichika pabalnoja mums nosį rožiniais iliuzijų akiniais ir mes patenkinti toliau plaukiame pasroviui, nieko ypatingo nedarydami. Nes kai kalba užeina apie pastangas, psichika tuojau pat sugalvoja begalę pasiteisinimų ir atsikalbinėjimų, paaiškinimų ir pretekstų nieko nedaryti.

Tai kaipgi galima būtų laiku išsiaiškinti, kad esama žymiai realesnių dalykų, nei mums atrodo? Kaip suprasti, kad bandome pabėgti nuo savęs, savo troškimų ir poreikių? Yra tam tikrų netiesioginių požymių, bylojančių apie tai. Juos pastebėti gana paprasta.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Taigi, jūs bėgate nuo savęs, jeigu:

Norisi išvažiuoti

Daugybė žmonių galvoja, kad kitose vietose jiems bus geriau, ten jie taps labiau laimingi, sėkmingi ir mylimi. Tačiau rūsti realybė paneigia šį klaidingą įsitikinimą. Jeigu žmogui blogai savo vietoje, tai ir kitur vargu ar pasiseks. Sėkmė aplanko tuos, kurie ir namuose sugeba tobulėti bei kopti į viršų. Tokiems nauja šalis su naujomis galimybėmis išties gali tapti puikiu tramplinu. O žmonėms, kuriems ir namuose viskas klostėsi pasibjaurėtinai, atitinkamai klostysis ir svečiose šalyse.

Išgalvotas pasaulis geresnis už realų

Visi įmanomi virtualūs pasauliai. Čia ir bendravimas internete (be pratęsimo realiame pasaulyje), ir kompiuteriniai žaidimai, ir netgi knygos. Taip, taip, netgi knygos. Kartais žmonės nenori ar negali gyventi realybėje ir neria (dažniausiai nesąmoningai) į fantazijų ir iliuzijų pasaulius. Apsikrauna kalnais knygų, kurios nepadeda megzti gilių ryšių ir santykių su žmonėmis ir savimi. Visa tai ima kenkti realiam gyvenimui, vis giliau nugrimztant į nuostabius pasaulius ir knygų herojų likimus.

Žiurkėno rate gyvenimas

Kodėl ne voverės rate? Palyginimas su vovere pernelyg palankus tokiame kontekste. Žiurkėnas – tai visiškai beprasmiškas gyvenimas be jokių prošvaisčių. Šiuo formatu gyvenantis žmogus turi maždaug tokią dienotvarkę: atsikėliau, susitvarkiau, padirbėjau, papietavau, grįžau namo, pailsėjau, pamiegojau… Ir taip vis iš naujo ir iš naujo. Metų metus. Ir kokia viso to prasmė? Kam to reikia? Kokia kam iš to nauda?

Labai daug žmonių, deja, nežino atsakymų į šiuos klausimus. Nes jie neturi laiko – reikia sukti tą ratą. Tai jų paskirtis. Jei apie savo gyvenimą dažnai pagalvojate kaip apie užburtą ratą „namai-darbas-namai”, iškyla klausimas – o gal jūs tiesiog bijote sustoti? Nes tada teks pasižiūrėti į savo gyvenimą atidžiau? Ir vaizdas jūsų nepradžiugins? Štai tokiu gyvenimu užburtame rate kai kas ir bėga pats nuo savęs.

Nuobodu ir neįdomu su savimi

Ir tada kaip įmanydami vengiate pasilikti pats su savimi akis į akį. Kad negirdėtumėte savo vidinio balso. O baisiausia – likti visiškoje tyloje. Daugybė žmonių, būdami virtuvėje, gamindamiesi pavalgyti, ar tiesiog iškart užėję į namus iškart ką nors įjungia – televizorių, radiją, muziką. Kad tik nereikėtų likti akis į akį su savo mintimis.

Nesate linkęs į savianalizę ir sveiką savikritiką

Pagraužti ir patarkuoti save – visada maloniai prašome! Šitą mes galime ir labai mėgstame. O štai su konstruktyvia kritika nieko nesigauna, šito mes nemokame. Nes tai jau sveiki, ilgalaikiai santykiai su savimi. Tačiau kada mes juos galėjome susikurti, jei esame užsiėmę amžinu bėgimu nuo savęs?

Jums nepatinka kaip atrodote ir koks apskritai esate žmogus

Jūs – bloga mama, prastas darbuotojas, nelabai koks draugas, negraži moteris, galbūt netgi šiek tiek apkūnoka!!! Kalba, aišku, eina apie žemą savivertę.

Sąrašą galima tęsti be pabaigos. Jei kažkas iš išvardinto jums pažįstama, reiškia, aptikote savyje polinkį bėgti nuo savęs. Pamėginkime išsiaiškinti, ko galima būtų imtis, kad tai sustabdytume.

Būtina pradėti bendrauti su savimi, užmegzti kontaktą. Reikia pradėti vidinį dialogą. Tik šitaip galėsite išgirsti ir suprasti savo tikruosius poreikius ir norus, ir surasti būdų adekvačiai juos patenkinti. Kitaip sakant, jūs nespruksite į kitą šalį, viską mesdami ir pradėdami iš naujo. Tai kaip tik bėgimas nuo savęs.

Vietoje to galėsite atsisėsti ir pasikalbėti su savimi. Išsiaiškinti, kas atsitiko, dėl kokių priežasčių, kokias išvadas galima pasidaryti ateičiai, numatyti, kaip stengsitės tų išvadų laikytis, o svarbiausia, išsiaiškinti, kur eiti toliau. Ir jeigu jūsų tolimesnis kelias drieksis per kitą šalį – puiku. Tačiau dabar tai bus jau ne bėgimas nuo praeities, o kelionė į ateitį. Jaučiate skirtumą?

Šiam tikslui būtų neblogai pradėti rašyti dienoraštį, fiksuoti jame mintis, jausmus, įvykius, žmones ir savo gyvenimą. Labai sudėtinga iš pradžių išlaikyti nuoseklumą pokalbiuose su savimi, savo galvoje, dėl to popierius – geriausia priemonė šiam tikslui: visada galima atsiversti ankstesnius puslapius ir juos peržiūrėti.

Pasiruoškite tam, kad ne visada viskas eisis lengvai, džiugiai, komfortiškai. Jūs nepratęs rūpintis savimi, nes niekada to normaliai nedarėte. Kai pradedate uždavinėti sau nepatogius klausimus, ne visada pavyks atsakyti atvirai ir sąžiningai. Tokiais atvejais galima pasikalbėti su artimu žmogumi.

Svarbiausias tikslas, kurio reikėtų siekti – tai:

Suprasti, kas mano gyvenime negerai;
Suprasti, kaip norėčiau, kad būtų;
Suprasti, kaip tai pasiekti.

Jeigu išties imsite gyventi, vadovaudamiesi šiais trimis punktais, bėgimas nuo savęs pasibaigs. Prasidės kelias atgalios – į save. Belieka palinkėti jums laimingos kelionės.