Pasivyti, pasigauti žmogų ir suteikti jam pagalbą

„Aš tiek daug dėl jo viską darau, o jis man pasakė, kad nejaučia mano meilės ir rūpesčio.” – pažįstamas nusiskundimas?

O kaip jūs supratote, kad darote tai dėl jo? Ar jis prašė jūsų tai daryti dėl jo?

„Aš stengiuosi, dirbu dviejuose darbuose, viską tempiu į namus, o pasirodo, kad reikia visai ne to”. – dar viena plačiai paplitusi pretenzija.
Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

O jūs žmogaus paklausėte, ko jam reikia, prieš „viską tempdamas į namus”?

„Darbe užsibūnu iki vėlumos, dirbu už tris žmones, o viršininkas šnairuoja į mane, negaliu prieiti ir paprašyti pakelti atlyginimą, bijau, kad mane atleis.” – standartinis skundas.

O jūs prieš tai susitarėte, kad dirbsite daugiau ir pretenduosite į didesnį atlyginimą?

Troškimas „įtikti“, „atspėti“, ko reikia kitam žmogui, ateina iš vaikystės, kai vaikai įsiklauso į tėvus, jų nuotaikas, stengiasi būti geri, neerzinti tėčio, kai jis žiūri krepšinį, išplauti indus, kad mama po darbo nerėktų, atlikti namų darbus, gauti gerą įvertinimą, pasėdėti su mažesniais vaikais…

Kad būčiau patogus, kad manęs nepaliktų, kad nenubaustų, kad būčiau geriausias…

Vaikai nuo pat gimimo yra priklausomi nuo tėvų, jie negali išgyventi vieni. Jie priversti derintis prie aplinkos, kurioje egzistuoja.

Būtent priklausomybė nuo tėvų nuotaikos ir jos apraiškų daro didelę įtaką vaiko vidiniam saugumui, jo pasitikėjimui saugia erdve ir aplinka.

Vaikas ima tikėti tuo, kad jeigu jie bus paklusnus, tai tėvai jį labiau mylės, mažiau pyks ir mažiau bars.

Toks įsiklausymo, įsižiūrėjimo modelis sukelia vidinę įtampą visam likusiam gyvenimui. Toks elgesys turi įtakos ir būsimiems santykiams ir ne tik būsimoje šeimoje, bet ir darbe, tarp draugų.

Daryti tai, ko tavęs neprašė, padėti ten, kur to nereikia – visa tai susiję su savo poreikiu nebūti paliktam ir būti mylimam, priimtam, reikalingam.