Vis iš naujo ir iš naujo žmonės linkę patirti nusivylimą. Ir patirtis čia bejėgė – išvengti to nepaprastai sunku.
Mes nuolat tikimės kažko vieno, o kai gauname visai ką kita, šluostydamiesi ašaras rankiojame savo sudužusių vilčių šukes.
Ir vis iš naujo iškyla klausimas: „Kodėl taip atsitiko?”. Galbūt dėl to kaltos aplinkybės, klaidingas apskaičiavimas, aplinkiniai žmonės ar piktas likimas.
Deja, viskas čia žymiai banaliau.
Mes patys save apgaudinėjame lūkesčiais, iliuzijomis, o patekę į realią situaciją (ne į savo pačių išgalvotą), nusiviliame ir prarandame gyvybinę energiją.
Ir štai kokia problema: kuo detaliau planuojame įvykių raidą, tuo didesnė tikimybė skaudžiai nusivilti.
Žinoma, žmonės taip elgiasi turėdami pačių geriausių ketinimų – siekdami visuotinės harmonijos.
Deja, tobulumas, idealas – tai tik mūsų fantazijos vaisius, iliuzija.
Susikaupę nusivylimo epizodai sukelia bendrą nusivylimą gyvenimu. Tai sukelia depresiją su visomis jos pasekmėmis: sunkumais asmeniniame ir profesiniame gyvenime, sveikatos problemomis.
Kiekvienam iš mūsų vertėtų pagalvoti, kas gali sukelti nusivylimą (pavyzdžiui, laukiame, kad kažkoks konkretus žmogus elgsis kažkokiu konkrečiu būdu, ir niekaip kitaip) ir ar toks rezultatas mums reikalingas.
Galbūt geriau atsisakyti kai kurių iliuzijų ir lūkesčių, kad paskui vėl netektų rankioti šukių?
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…