Žemėje yra daug labai įdomių dalykų, o kai kurie iš jų – pakankamai keistoki. Ir tai neturi nieko bendra su moksline fantastika. Tai absoliučiai realūs, mokslininkų užfiksuoti reiškiniai. Kai kurie iš jų atrodo bauginančiai, o kiti žavi savo unikalumu.
Šioje apžvalgoje – keisčiausi faktai apie Žemės planetą.
Susikeičiantys poliai
Per pastaruosius 20 milijonų metų Žemės magnetiniai poliai keitėsi savo vietomis maždaug kas šimtą tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad jeigu prieš 800 000 metų Žemėje būtų buvęs žmogus su kompasu, tai šiaurė galėjo būti Antarktidoje.
Mokslininkai įsitikinę, kad už polių kaitą atsakingas metalinis mūsų planetos branduolys. Šiuo metu šiaurės ašigalis slenka maždaug 64 kilometrų per metus greičiu.
Didysis Mėnulis
Mūsų planeta turi neįprastai didelį palydovą. Mėnulio skersmuo yra tik keturis kartus mažesnis už Žemės skersmenį. Šią Saulės sistemos dangaus kūnų porą matmenų santykiu lenkia tik Plutono ir jo palydovo Charono pora. Beje, Mėnulis taip pat yra labai arti Žemės. Tai – didelė sėkmė. Dėl šios priežasties, be kita ko, galime stebėti Saulės užtemimus.
Šikšnosparnių migracija
Pati didžiausia žinduolių migracija Žemėje primena kažkokį siaubo filmą. Kalba eina apie šikšnosparnių migraciją. Šį reiškinį kasmet galima stebėti Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Kasankos nacionaliniame parke Zambijoje. Šikšnosparnių yra tiek daug, kad jie gali visiškai uždengti medį, paversdami jį juoda knibždančia mase.
Kelmučiai atakuoja
Pats didžiausias mūsų planetos organizmas – tai ne mėlynasis banginis, ne dramblys ir netgi ne medis. Tai – grybas. Didžiausias grybų tinklas buvo aptiktas Jungtinėse Valstijose, Oregono valstijoje. Žinoma, patys grybai nėra ypatingai dideli ir auga jie ant žemės paviršiaus. O štai po žeme juos visus apjungia micelijų, geriau žinomos kaip „grybiena”, sistema.
1998 m. mokslininkai ėmėsi tirti keistą daugybės medžių žūtį nacionaliniame parke. Paaiškėjo, kad juos pražudė grybo Armillaria ostoyae (tamsusis kelmutis) kolonija. Grybai sunaikino 61 medį. Aptiktos grybų kolonijos amžius svyravo nuo 1900 iki 8650 metų!
Tartum atsidūrei kitoje planetoje
Tai ne kadrai iš Marso. Tai Danakilo įduba Etiopijoje. Pati žemiausia planetos vieta, karščiausia, sausiausia ir pati keisčiausia. Čia teka beveik verdantys kalnų upeliai, tyvuliuoja neįtikėtinai sūrūs ežerai, visur sklinda nuodingi dūmai. Ir vis dėlto čia esama gyvybės. Tokioje ekstremalioje vietoje gyvena kelios mikroorganizmų kolonijos.
Povandeninis krioklys
Pažvelgę į pietvakarinę Maurikijaus salos pakrantės dalį, galite pamatyti kažką panašaus į krioklį, esantį po vandeniu. Iš tikrųjų tai iliuzija, atsiradusi dėl smėlio, dumblo nuosėdų ir neįprasto vietinių rifų išsidėstymo.
Gigantiški kristalai
Meksikoje po Naikos miestu, maždaug 300 m gylyje, yra nepaprastas urvas. Jis beveik visiškai užpildytas selenito (gipso rūšis) kristalais. Kai kurių jų ilgis siekia 10 metrų, o svoris – apie 50 tonų. Įdomu, kad ši vieta buvo atrasta tik 2000 m., ir tai – visiškai atsitiktinai. Ją aptiko sidabro kasėjai.
Gyvieji debesys
Kartais galima pamatyti, kaip tamsūs debesys greitai juda ir lengvai keičia savo formą. Iš tikrųjų tai, žinoma, visai ne debesys, o gigantiški būriai strazdų. Įdomu tai, kad paukščiai ne šiaip skraido, bet ir intensyviai čirškia. Toks reiškinys vadinamas „murmuracija”.
Ilgaamžė povandeninė žolė
Posidonija (Posidonia) – tai ilgaamžė jūros žolė, aptinkama prie Viduržemio jūros krantų. Šiandien ji laikoma vienu seniausių gyvų organizmų mūsų planetoje. Kai kurioms povandeninėms pievoms yra daugiau nei 5000 metų. Įdomu tai, kad ši žolė neturi natūralių priešų, išskyrus (ironiška ir liūdna) patį žmogų, kurio veikla daro didelę žalą pievoms.
Verdanti upė
Amazonės džiunglėse yra tikra verdanti upė. Jos temperatūra tik keliomis šimtosiomis laipsnio dalimis žemesnė nei 100 laipsnių Celsijaus. Dėl to virš upės beveik nuolat tvyro paslaptingas, mistiškas rūkas. Mažus gyvūnus šioje upėje galima išvirti gyvus!