Laimingi žmonės

Laimingų žmonių visiškai nedomina, ką apie juos galvoja kiti. Jų poziciją puikiai apibūdino Koko Šanel: „Man vis viena, ką jūs apie mane galvojate, nes aš apie jus išvis negalvoju”. Mes pripratome priklausyti nuo svetimų nuomonių, tačiau aplink daugybė žmonių ir kiekvienas jų turi savus požiūrius. Kuo mes paversime savo gyvenimą, jeigu stengsimės visiems jiems įtikti? Jūs darote tai, ką laikote reikalinga daryti. Galbūt jūsų veiksmai klaidingi, tačiau tai jūsų patirtis ir ji yra neįkainuojama. Visiems patinka savimi pasitikintys, nepriklausomi žmonės, turintys aiškią gyvenimišką poziciją. Tapkite tokiu žmogumi ir eikite per gyvenimą oriai, o ne dairydamiesi kiekvieną kartą ir ieškodami, kas jums pritaria ar kas jus smerkia.

Laimingi žmonės moka matyti situaciją iš šalies. Nebūna nei vienareikšmiškų pergalių, nei vienareikšmiškų pralaimėjimų. Dėl to visų geriausia – likti neutraliam. Tai nėra paprasta, tačiau to galima išmokti. Jeigu laikysimės kinų išminties, tai teisingai elgiasi tas, kuris žvelgia į savo gyvenimą tarsi iš šalies – panašiai kaip sėdinti ant kalno beždžionė stebi iš viršaus dviejų tigrų kovą. Kažkuri mūsų dalis turi išlikti neutrali kaip ta beždžionė, be emocijų stebinti gyvenimą iš šalies. Būtent tai leis mums priimti teisingus sprendimus ir nešvaistyti jėgų ten, kur visiškai neverta veltis į peštynes.

Laimingas žmogus nekankina savęs apgailestavimais. Pražiopsotos galimybės, taip ir nesulaukta amžina meilė, klastingumas draugų, kuriems per kvailumą patikėjome širdies paslaptis… Visi mes linkę dėl kažko apgailestauti, tačiau nėra nieko tuštesnio ir nenaudingesnio už šį jausmą. „Apgailestavimas negali trukti ilgiau nei penkias minutes. – teigia amerikiečių psichologas Olafas Maineris. – Įklimpę į savigraužą, švaistote ne tik laiką, bet ir didžiulį kiekį gyvenimiškos energijos”. Pražiopsotų šansų nesugrąžinsi, o štai liautis ašaroti ir išanalizuoti nesėkmės priežastis būtų puikus sprendimas.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Laimingi žmonės moka dėkoti. Ir tai ne atsainus paviršutiniškas dėkingumas, o tas, kuris sklinda iš pačios širdies. Dėkingumas gali atlikti mūsų gyvenime tikrus stebuklus ir esmė čionai štai kokia: kai dėkojame, susifokusuojame ne ties tuo, ko neturime, o ties tuo, kas yra. O panašus, kaip žinia, traukia panašų. Būkite dėkingi – ir avansu dėkokite netgi už tai, ko nenutiko. Ir kiekvieną dieną prieš miegą būtinai prisiminkite bent penkias priežastis pasakyti gyvenimui „ačiū”.

Laimingi žmonės tausoja naujumo jausmą. Kažko pasiekę, mes neilgai tuo džiaugiamės, naujumo jausmas greitai išblėsta. Tačiau į jį reikia įsikabinti rankomis ir kojomis. Įsiminkite ir „užsikabinkite” už savo triumfo momentų. Džiugūs įvykiai turi tapti jūsų būsimų pergalių generatoriais, dėl to vėl ir vėl atgaivinkite atmintyje ir iš naujo pergyvenkite visus laimingų emocinių būsenų atspalvius. Kelti sau naujus tikslus ir jų siekti – tai nuostabu. Tačiau labai dažnai besivaikant to, ko dar nėra, mes nespėjame pasimėgauti tuo, ką jau turime. Tai ir daro mus nelaimingais.

Laimingi žmonės moka iš savęs pasijuokti. Ironija – apskritai puiki savybė. Bet jeigu žmogus moka būti ironiškas dar ir savo paties adresu – jis nepažeidžiamas. Psichologai įsitikinę, kad saviironija – išsivysčiusio intelekto požymis. Sugebėjimas pasišaipyti iš savęs būdingas tiktai stiprios dvasios ir didelio proto žmonėms, kurie pakilo aukščiau bet kokių prietarų. Šis sugebėjimas tiesiogiai susijęs su optimizmu ir gyvenimo džiaugsmu.

Laimingi žmonės gyvena „šioje dienoje”. Taip paprastai ir genialiai suformulavo vieną iš laimingų žmonių įprotį amerikiečių psichologas Deilas Karnegis. Žmonės, kurie gyvena slegiami praeities klaidų ir negatyvios patirties – iš vienos pusės, ir baimės, kad nepasiseks ateityje – iš kitos, tokie žmonės apskritai negyvena. Jie panašūs į zombius. Paralyžuoti baimės jie nesugeba suprasti, kad nėra nei vakar, nei rytoj, o egzistuoja tiktai šiandien. Pavyzdžiui, jūs nutarėte iki pavasario numesti svorio ir laikytis dietos. Ankstesnė patirtis kužda: „Kvailystė, nieko nesigaus, tu jau kovojai pernai metais su svoriu ir numojai ranka. Ar verta pradėti viską iš naujo?” O negatyviai praeities patirčiai čia pat pritaria ateities baimė: „Pradėti tai pradėsiu, bet ar ilgai ištempsiu? Vis tiek neiškęsiu po savaitės”. Tačiau praeitis jau praėjo, o ateitis dar neatėjo. Dėl to įsikabinkite dantimis ir nagais į tą „čia ir dabar” – ir tada suprasite, kad galite viską.

Laimingi žmonės niekada nenustoja mokytis. Knygos, kelionės, nauji hobiai, užsienio kalbos, troškimas pažinti pasaulį ir niekada nenustoti stebėtis, nei kai tau 8-eri, nei kai 80 metų – tai dar vienas puikus laimingų žmonių įprotis, nes būtent tai leidžia jiems save realizuoti.

Laimingi žmonės niekada nepavydi. Mes įpratę lyginti save su kitais ir gretinti savo pasiekimus su kitų žmonių pasiekimais. Sveika konkurencija – nėra blogis, tačiau ji neretai perauga į nepasitenkinimo savimi jausmą ir pavydą sėkmingesniems žmonėms. Tuo tarpu pasaulyje yra tik vienas žmogus, su kuriuos galite save lyginti – tai jūs pats praeityje. Ir jeigu šiandien jūs tapote bent lašelį geresnis nei buvote vakar – esate nugalėtojas ir turite teisę pavydėti pats sau.

Laimingas žmogus renkasi sau draugus su protu. Robertas Grinas savo puikioje knygoje „48 valdžios dėsniai” rašo: „Kieno nors svetimos nelaimės gali tapti jums pražūtingos – emocinės būsenos tokios pat užkrečiamos, kaip ir ligos. Jums gali atrodyti, kad elgiatės kilniai ir gelbėjate skęstantį, tačiau labai dažnai nelaimingieji patys prisikuria sau problemų, o paskui jų turėsite ir jūs. Svarbu atskirti žmones, kuriems išties reikalinga pagalba nuo tų, kurie savo veiksmais, mintimis ir poelgiais vis iš naujo ir iš naujo prisišaukia sau bėdą. Pats pavojingiausias ir labiausiai užkrečiamas tipas – žmonės, kurie pastoviai viskuo nepatenkinti ir įprato laikyti save amžinomis aukomis. Bėkite nuo tokių kaip nuo maro. Bendraukite su laimingais – ir jie užkrės jus laime. Bendraukite su dosniais – ir tapsite tokiais kaip jie. Jeigu esate paniuręs – bendraukite su besidžiaugiančiais”.

Šaltinis