Visiškai nereikalingas tasai prievartinis pozityvus mąstymas, kai viduje viskas verda ir kunkuliuoja!
Neseniai tapau liudininke pokalbio, kai mergina pasakojo, jog pyksta, vyras ją erzina, anyta siutina, sūnus – irgi. Visi tarsi susitarė ją nervuoti. Ir pasipylė patarimai: būk pozityvesnė, nereikia pykti, surask širdyje meilę, džiaukis, ieškok gėrio taip pat atkakliai, kaip ieškai blogio. Tau reikia atitirpti…
Taip, kiekviename tokiame patarime esama tiesos. Tačiau žinant tos merginos pojūčius, žinant, kaip ji dabar pyksta, ar padės jai visi tie patarimai, o gal tiesiog sukels naują susierzinimo ir pykčio bangą? Greičiausiai būtent taip ir atsitiks.
Pakalbėkime apie pykčio galią. Ir kur mus gali nuvesti pseudo pozityvas.
Ar tikrai, kai užpyksti, reikia nukišti tą pyktį kuo giliau sau į vidų ir šypsotis, mėginti ieškoti meilės?
Pozityvas arba pozityvas – ir jokios alternatyvos?
Kur nuves toks atseit pozityvas? Tiesiai į neurozę, savaime aišku. Žmogus viduje tarsi suskils, prasidės asmenybės vidinis konfliktas. Kuris dar labiau sustiprins visus kitus jau esamus konfliktus, komplikuos visas situacijas. Tiesus kelias į depresiją.
Trumpiau tariant – tai visai ne tas kelias, kuriuo vertėtų žingsniuoti.
Esmė čia ta, kad pyktis – labai daug resursų turintis jausmas. O jausmus dalinti į negatyvius ir pozityvius patys žmonės ir susigalvojo. Realybė yra tokia, kad visi jausmai mums yra reikalingi ir svarbūs, jeigu jau jie egzistuoja ir mes juos jaučiame. Ir tikrai neverta grūsti jų sau giliai į vidų, stengtis neišreikšti, vaizduojant kažkokius kitus jausmus.
Psichologai puikiausiai žino, kad pyktis – tai svarbiausia žmonių, kurie keliasi sau tikslus ir juos pasiekia, varomoji jėga. Pasitelkus į pagalbą pykčio energiją, galima kalnus nuversti.
Kai matau, kad žmogus susierzinęs ir pyksta – aš džiaugiuosi. Nes matau, kad žmogus ne apatiškas, neabejingas, ne depresijoje. Matau, kad jis turi potencialą. Jis turi resursų kažką pakeisti savo gyvenime.
Kai žmogus pyksta, jis turi jėgų, turi energijos aktyviems veiksmams.
Kitas reikalas, kad jis tą resursą ne visada adekvačiai naudoja.
Jokiu būdu negalima pykčio kimšti gilyn į save, jokiu būdu negalima jo kaupti, nes viskas anksčiau ar vėliau baigsis labai bjauriu ir destruktyviu sprogimu, kuris ištaškys viską ir visus aplinkui.
Nereikia laukti, kol tasai mikroskopinis paskutinis lašas pavers jus neadekvačiais isterikais.
Kai pykstate, apsidairykite ir pasižiūrėkite, kur galima būtų panaudoti šią energiją. Kur būtent dabar galite panaudoti šią jėgą ir potencialą. Ką galite padaryti, kad pradėtumėte keisti situaciją, kuri jus siutina.
Šitas pyktis mums duodamas žingsniui žengti. Veiksmui atlikti. Nešvaistykite jo tuščiai, viską aplinkui griaudami. Negniuždykite ir neslopinkite, tai baigsis ligomis.
Jus viskas užkniso, jūs pavargote, pykstate? Ką šiuo momentu galite padaryti, pasinaudoję pykčio energija? Aš neturiu galvoje, kad tokiais momentais reikia išrėžti anytai į akis viską, ką apie ją galvojate. Nors tai geresnis variantas, nei apsimesti, kad viskas gerai. Aš turiu galvoje tą žingsnį, kurį galite žengti, kad pakeistumėte situaciją.
Eikite pasivaikščioti, užsiimkite sportu, padaužykite bokso kriaušę, padainuokite visa gerkle, išplaukite visas grindis, perstumdykite baldus, sutvarkykite, pagaliau, sąvartynu pavirtusį sandėliuką…
Kai šiek tiek nusiraminsite, pagalvokite, kaip galima būtų pakeisti situaciją, kuri dabar jus nervina ir siutina.
Neturite pinigų? Tai išties siutina, sutinku. Pasižiūrėkite, ką galima būtų padaryti, ką nuveikti pinigų ir pajamų linkui. Šiandien pat.
Siutina vyras? Pasižiūrėkite, ką tiesiog dabar galima padaryti, kad pajudėtumėte link problemos sprendimo.
Pamenu, tėtis man kartais tardavo:
-O tu užpyk ir padaryk!
Būdamas stambaus rango vadovu, jis žinojo, ką šneka. Įsiminiau šiuos žodžius ir žinau, kad jie realiai veikia.
Pyktį galima ir reikia naudoti kaip stimulą bei resursą. Būtent tada, kai aplink jus viskas ramu ir džiugu – kur kas sunkiau rodyti kokį nors aktyvumą, imtis stiprių veiksmų. Dėl to, jei užpykote – veikite! Ženkite žingsnius link to gyvenimo, kurį norite gyventi. Pradėkite nuo mažų, bet realių veiksmų ir eikite link tos savo versijos, kuri jums patinka. Panaudokite pykčio jėgą savo naudai. Priimkite savo pyktį ir jis suteiks jums jėgų.
Pasinaudokite šia jėga.
Nereikia dirbtinai šypsotis vien dėl to, kad daugeliui iš mūsų vaikystėje aiškino, kad pykti negerai, gėda, negražu. Kad gera mergaitė nepyksta.
Niekam nereikalingas tas prievartinis pozityvus mąstymas, kai viduje viskas verda ir kunkuliuoja.
Pagalvokite, kaip galite naudingai panaudoti pyktį. Kaip transformuoti jį į gėrį, nepadarant niekam žalos.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…