Dažnai kalbame apie resursus. Susidarome sąrašus – kas tuos resursus papildo, o kas eikvoja. Kas atima dvasines jėgas ir džiaugsmą, gyvumą, įkvėpimą, kūrybiškumą. Tačiau kad ir kiek save pildytume, jeigu mūsų ribose esama skylės, viskas ištekės kaip iš kiauro kibiro. Ir kai pradedu suvokti per kur viskas išteka, štai tada imu suprasti, kad iš pradžių reikia save „sulopyti”, o jau paskui semtis naujų resursų.
Kokie šio proceso etapai?
Iš pradžių pradedu suvokti savo ribas ir pastebėti, kaip kiti žmonės nebaudžiamai niokoja mano teritoriją. Pasipiktinu.
Kyla noras apginti ribas ir štai tada prasideda! Kaunuosi grubiai, griežtai, be kompromisų. Labai daug agresijos, dėl to, žvelgiant iš šalies, atrodo, kad viskas juk buvo kuo puikiausiai, o dabar žmogus staiga tarsi pašėlo. O viskas dėl to, kad visi aplinkiniai priprato: visada, bet kuriuo paros metu galima pas tave ateiti, kai tik kyla toks noras, įsibrauti, primindžioti, priteršti purvinais batais… Geras buvai žmogus. O dabar staiga tapęs blogu. Neįsileidi visų iš eilės, batus nusiauti reikalauji. Šiame etape labai daug aplinkinių nusisuks, juk jiems svarbiausia, kad būtų patogu. O tu pamažu supranti, kad ir pats kartais neadekvačiai elgeisi su svetimomis ribomis.
Pradedi atsargiai, tačiau pakankamai griežtai žymėtis ribas. Su meile. Žmonėms ir savo riboms. Daug pagarbos sau pačiam ir kitiems. Ribos sutvirtėja, tačiau išlieka lanksčios. Gyvos. Anksčiau pažinoti žmonės ir toliau bėga iš tavo gyvenimo, tačiau atsiranda naujų.
Sekantis etapas. Niekam net į galvą nebešauna pažeidinėti tavo ribų. Arba tiesiog nespėja iki jų prieiti – kelią užtveria aplinkybės, kiti žmonės ir kiti dalykai.
Šioje stadijoje resursai pilasi kaip iš gausybės rago. Ribos daugiau nereikalingos. Užeik, pasiimk, kiek tau reikia, kiek pajėgsi išsinešti.
Darbas su ribomis – labai gilus procesas. Tenka būti visiškai atviru ir sąžiningu su savimi. Tenka rizikuoti. O juk rizikai irgi reikalingi resursai. Dėl to ne taip paprasta išsiaiškinti – višta ar kiaušinis, resursai ar ribos?
Tačiau būtina turėti galvoje, kad visada egzistuoja šansai ir galimybės. Kartais gali būti atoslūgių. Arba vienas žingsnis į priekį ir trys atgal. Kopimą į visiškai naują, aukštesnį gyvenimo lygmenį visada lydi stresas.
Dėl to būkite atsargesni, patausokite save.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…