Paprastai, kai žmogus blogai atlieka savo darbą, jis piktinasi: „O žinote, kiek man algos už tai moka?” Žinau. Ir nesuprantu, ką veiki tame darbe. Man rodos, viskas labai paprasta: nepatinka – nedirbk. Ir taip – visose gyvenimo sferose.
Blogai gyventi su šiuo žmogumi – negyvenk.
Su tavimi blogai elgiasi verslo partneriai – keisk partnerius.
Netinka kostiumėlis – atiduok tai, kuriai tiks idealiai.
Blogai miegasi – užsiimk savo psichologine būkle.
Blogai jautiesi – gydykis.
Blogai gyvenasi šioje šalyje – išvažiuok.
Daryk ką nors, užuot aimanavęs ir inkštęs. O jeigu nieko nedarai ir nieko nekeiti, reiškia, tau gerai. Būk atviras ir sąžiningas su savimi – tau taip gera.
Gera inkšti.
Gera skųstis.
Gera jaustis auka.
Gera kankintis.
Gera, kai tave užjaučia.
Gera, kai už tave sprendžia tavo problemas ir skuba į pagalbą.
Gera nieko nedaryti su savo gyvenimu. Ramu. Nuspėjama ir prognozuojama. Tai – tavo komforto zona.
Tavo komforto zona – murkdytis mėšlyne.
Čia ir slypi visa prasmė. Pati didžiausia gyvenimo prasmė. Jeigu tu ne auka – kas gi tu? Jeigu nustosi skųstis – kuo reikės užsiimti? Juk teks kažką daryti, kažko imtis. Jeigu pašalinsi iš galvos lozungą „Man nepakeliamai sunku, bet aš didvyriškai nešu savo kryžių” – kas liks galvoje? Kur eisi, likęs be kryžiaus? Kaip apskritai be jo gyvensi?
Nieko nespręsti – irgi sprendimas. Nieko nekeisti – irgi pasirinkimas. Jeigu padarei tokį sprendimą, gyvenk su juo, priimk jį, gauk savo bonusus, mėgaukis. Tik neknisk smegenų aplinkiniams. Aplinkiniai neprivalo žaisti tavo žaidimų.
Pripažink: tu esi ten, kur tau norisi būti. Čia ir slypi visa tiesa.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…