Žmonės taip skuba…
Jie skuba kažką pavadinti mylimuoju, o kažką – draugu.
Jie jau pačia pirmąją pažinties dieną skuba padaryti žmogų savo stabu ir pradeda jam melstis.
Jie patys nusipiešia idealius vaizdinius, idealų gyvenimą.
O koks galutinis rezultatas?
Visas tas susifantazuotas, nusipieštas mūsų galvose viltis nupūs pirmasis vėjo gūsis.
O kai suklystame dėl žmogaus ar kaip nors kitaip susikremtame, mus užpildo tuštuma, kurią mažai kuo galima užpildyti, o būdų, kaip nuo viso to išsivaduoti – ne per daugiausia.
Kartais reikia tiesiog palaukti. Sustoti ir palaukti.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…