Merginoms ir moterims skaityti būtina!
Žmogus vertina kitų būtybių protą pagal du kriterijus: a) sugebėjimas jausti ir suvokti ir b) sugebėjimas galvoti ir veikti. Šie parametrai nelygiaverčiai. Kuo daugiau kažkam suteikiame jausmingumo ir imlumo, tuo mažiau vertiname sugebėjimą galvoti ir veikti. Ir atvirkščiai. Tai žaidimas su nuline suma.
Kas gi vyksta, kai žmogus nusirengia? Jeilio ir Merilendo universitetų mokslininkai išsiaiškino tai, atlikę seriją eksperimentų su savo studentais. Bandomiesiems rodė dviejų patrauklių žmonių – Erin ir Arono – nuotraukas. Vienoje nuotraukų poroje buvo tik jų veidai. Kitoje Aronas buvo parodytas nuogas iki juosmens, o Erin – su bikiniu.
Po nuotraukų apžiūros studentų paprašė apibūdinti Erin ir Aroną. Anketoje buvo šeši klausimai. Mokslininkai klausinėjo apie sugebėjimą veikti ir galvoti (Kaip vertinate jo/jos valios jėgą? Moralines savybes? Mokėjimą planuoti?) ir sugebėjimą jausti bei suvokti (Ką jis/ji jaučia? Pasitenkinimą? Alkį? Geismą?).
Atsakymai į šiuos klausimus daug daugiau pasakė ne apie Erin ir Aroną, o apie pačius studentus. Žvelgdami į viršutinę nuotraukų porą, kur matomi tik veidai, studentai vertino Erin ir Aroną, naudodamiesi žodžiais, kurie apibūdina veiksmą. Pažvelgę į kūną – tuojau pat persijungdavo į jausmus. Tie patys modeliai, tos pačios veido išraiškos – tačiau suvokimas keitėsi 180-čia laipsnių.
Kito eksperimento metu studentus pasiuntė į pažinčių tinklapius ir paprašė įvertinti žmones iš pradžių pagal jų patrauklumą, o paskui pagal intelekto ir valios kriterijus, tarsi tuos žmones reikėtų priimti į darbą. Pasikartojo ta pati istorija: eksperimento dalyviai vertino žmones iš nuotraukų arba pagal jausmus, arba pagal intelektą ir valią.
Panašų reiškinį psichologai atrado dar devintame dešimtmetyje. Tai medijų polinkis vaizduojant vyrus fokusuotis ties veidais, o vaizduojant moteris – ties kūnais. Abiejų lyčių žiūrovai asocijuodavo pirmuosius su intelektu ir valia, o antruosius suvokė kaip negyvus seksualinius objektus.
Jeigu pakapstyti dar giliau, galima prisiminti filosofą Kantą, kuris kalbėjo, kad tie, į kuriuos nukreiptas mūsų seksualinis apetitas, pavirsta mums negyvais objektais. Kantas sugalvojo tam terminą „objektyvizacija” (depersonifikacija).
Realybėje viskas sudėtingiau. Mokslininkų iš Jeilio ir Merilendo nuomone, žvelgiant į apnuogintą kūną vysta ne depersonifikacija, o suvokimo persitvarkymas. Mes ir toliau žvelgiame į žmogų kaip į gyvą būtybę, tačiau jau remdamiesi terminais, reiškiančiais jausmus: skausmas, pasitenkinimas, geismas.
Ir nors ne viskas taip baisu, kaip teigia Kantas ar 9 dešimtmečio psichologai, suvokimo pasikeitimas irgi turi savų pasekmių. Paprasčiausias pavyzdys – vyras viršininkas priima į darbą moterį darbuotoją. Esant net menkiausiam seksualiniam susidomėjimui, vyras praranda sugebėjimą vertinti dalykinius moters sugebėjimus.
Tiesiog nuostabu, kiek mažai mums tereikia (viso labo gabalėlio apnuoginto kūno), kad persijungtume į kitą mąstymo režimą.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…