Pakalbėkime konkrečiai ir suprantamai, ką gi mums daryti su savo protu. Kaip suvaldyti šį neramų, nuolat besiblaškantį, prijaukinti nesiduodantį organą? Juk norėtųsi jį nuraminti ir kontroliuoti bent lašelį.
Pirmasis žingsnis. Informacinė detoksikacija
Šiandien dauguma pažangių moterų žino, kas yra organizmo detoksikacija. Ir periodiškai surengia sau tokią procedūrą – su sultimis, žolelėmis, košėmis. Tačiau mūsų protui ne mažiau reikalingos tokios iškrovos dienos. Kai neteršiame galvos jokiomis šiukšlėmis ir iškuopiame viską, ko ten prisikaupė.
Kaip tai atrodo praktiškai? Galima pasirinkti, kas jums artimiau ir aktualiau:
-
Atsisakyti televizoriaus bent mėnesiui;
-
Atsisakyti naujienų laidų žiūrėjimo;
-
Atsisakyti skaityti naujienas;
-
Nežiūrėti realybės šou bent mėnesį;
-
Neskaityti įžymybių kronikos;
-
Apriboti lindėjimą socialiniuose tinkluose tam tikram laikui;
-
Neskaityti kurį laiką naujų knygų;
-
Atsisakyti paskalų su draugėmis.
Trumpiau tariant, reikia apriboti informacijos srautą, kad galima būtų susitvarkyti su tuo, ką jau turime savo galvoje. Kai informacija ateina tokiu greičiu ir tokiais kiekiais, smegenys paprasčiausiai nespėja jos apdoroti.
Kardinalus variantas – galima išvažiuoti į gūdų mišką savaitei, be jokių ryšio priemonių. Pailsėti, suvirškinti viską, ką jau spėjote „suvalgyti”, o paskui grįžti namo naujai „maisto” porcijai.
O galima ir namuose tai padaryti. Mes šitaip dar prieš dešimt metų išmetėme lauk televizorių ir nė karto nepasigailėjome, nors iš pradžių labai trūko įvairiausių realybės šou ir serialų.
Antrasis žingsnis. Dienoraštis
Dienoraštis nuo neatmenamų laikų yra pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas dirbti su savimi. Kai išliejate jame savo jausmus, pasidaro lengviau, be to, iškyla svarbių idėjų, minčių, kaip spręsti problemas. Rašant ant popieriaus, viskas puikiausiai struktūruojasi.
Yra įvairių variantų. Pavyzdžiui, „rytiniai puslapiai”, kai kiekvieną rytą pradedate nuo 2-3 lapų teksto. Ir diena susiklosto visiškai kitaip. Galima tiesiog rašyti į sąsiuvinį, ko norisi. Svarbiausia – daryti tai reguliariai, kiekvieną dieną.
Dienoraštis labai patogus dar ir tuo, kad pagal jį galima sekti, kaip mes keičiamės. Ar yra pokyčių iš tikrųjų, ar mums tik atrodo, kad pasikeitėme? Pažiūrime, kas mus jaudina dabar ir pasiimame metų senumo dienoraštį. Jeigu ši problema ten yra, ir klausimai kyla tie patys, reiškia, mes nepasikeitėme, nieko nenuveikėme.
Dienoraštis gali padėti apdoroti ir suvirškinti viską, ką jau turime savo viduje.
Trečiasis žingsnis. Šaliname nereikalingus informacijos šaltinius
Kai šiek tiek pailsėjusios nuo srauto, pastebėsite, kad, pavyzdžiui, televizorius neduoda jums nieko vertingo ir gero, kaip ir naujienų apie svetimus gyvenimus srautas. Įtakoti viso to jūs negalite. O nervus ir laiką eikvojate – kaipgi čia neaptarsi dviejų pasaulinės reikšmės žvaigždžių skyrybų! Bala nematė laiko ir nervų – aptarinėjant ir smerkiant kitus, nukenčia dar ir padorumas.
Susiraskite visiškai nereikalingus ir destruktyvius šaltinius. Tokius kaip pranešimų srautas Instagrame, Feisbuke, Tviteryje. Užsukote peržvelgti draugų pranešimų – ir jau trečią valandą žiopsote keistus video. Kam to reikia? Kiek laiko tuščiai išeikvota, ir plius dar smegenys nežinia kuo užsipildo.
Mes turime ne tik sąmoningai maitintis, rinkdamiesi geriausius produktus kūnui. Reikia rinktis ir tai, kuo maitiname protą bei širdį. Kadangi nuo šių produktų kokybės priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Dėl to atlikite reviziją šioje srityje. Po detoksikacijos tai padaryti dažniausiai nėra sunku. Sunkiau paskui laikytis susikurtų taisyklių, tiksliau, naujų įpročių.
Ketvirtasis žingsnis. Mokomės dozuoti
Tarkime, liko tik labai geri ir naudingi šaltiniai – knygos, paskaitos, bendravimas su puikiais žmonėmis. Tačiau ir čia esama povandeninių akmenų. Negana apsupti save vien kažkuo geru, reikia išmokti dar ir tą gėrį dozuoti. Juk net jeigu maitinsitės vien tik be galo naudingai ekologiškais produktais – geruoju tai nesibaigs. O jeigu be sustojimo žiaumosite šviežius ir be galo naudingus vaisius – galite sprogti.
Jūsų uždavinys – ne šiaip pamaitinti protą, bet ir visa tai suvirškinti. Įsisavinti visus vitaminus, naudingas medžiagas ir pašalinti nereikalingą.
Kaip tai padaryti? Tiktai per praktiką. Išgirdote kažką įdomaus – iškart bandykite tai kaip nors pritaikyti, tiktai be fanatizmo. Pamėginkite, aptarkite su išmanančiais žmonėmis. Tarkime, skaitote šį straipsnį – padarykite pertraukėlę ir pradžiai ženkite pirmą žingsnį iš čia išvardintų. Išbandykite. Paskui ženkite antrą. Paskui – trečią. O ne šiaip skaitykite su mintimi, kad dabar aš atseit informuotas, dabar jau „žinau”.
Mes daug visko žinome, nors realiai nežinome nieko. Žinoti – reiškia pritaikyti, o ne saugoti smegenų bibliotekoje. Ir jeigu mes kažką „žinome”, tačiau elgiamės visai kitaip, reiškia, nieko nežinome. Rūkoriai „žino”, kad tabakas kenkia, bet ir toliau rūko. Dėl to, kad realiai apie kenksmingumą nieko nežino. Pamenu vieną eksperimentą, kaip rūkančius jaunuolius atvedė į ligoninę, kur nuo vėžio merdėjo rūkoriai. Tai buvo toks baisus reginys, kad 98% jaunuolių iškart metė rūkyti ir niekada daugiau nepaėmė cigaretės į rankas.
Dozuoti – reiškia panaudoti praktikoje, išbandyti, perleisti žinias per save. Viskas, ką „suvalgėte”, tačiau nesuvirškinote – pašvinks ir apnuodys jus. Netgi jei iš pat pradžių tai buvo labai naudingos žinios.
Penktasis žingsnis. Kalbos kontroliavimas
Sprendžiant iš mūsų kalbos, mes degraduojame. Mes žinome vis mažiau žodžių, ypač gražių ir „švarių”, ir naudojame vis daugiau slengo ir kitų kalbos šiukšlių. Dažniausiai dėl to visiškai nesijaudiname, kol neišgirstame tų pačių žodžių iš vaikų – štai kur didelis nemalonumas.
Kalba – tai vienas iš mūsų dabartinės sąmonės būsenos rodiklių. Kas galvoje, tas ant liežuvio. Ir jeigu tuo neužsiimsime, nebus jokio augimo ir tobulėjimo. Vartokite gražią kalbą, pakeiskite žargoną literatūrine kalba.
Šeštasis žingsnis. Pasirinkti, ties kuo susifokusuoti
Mūsų protas dirba labai įdomiu būdu – jis visada iš bet kurio objekto išskiria arba blogą, arba gerą. Priklausomai nuo to, kur jis nukreiptas, ties kuo susifokusavęs. Protas dirba pagal principą „patinka-nepatinka”, kitaip nemoka. Labai daug žmonių fokusuojasi ties trūkumais ir sunkumais. Priežasčių tam daug – tai ir auklėjimas šeimoje, ir švietimo sistema, ir mus supantis pasaulis. Rezultate gauname žmones, kurių protas užprogramuotas iš visko aplinkui išskirti tai, kad jiems nepatinka.
Tą nesunku patikrinti, kai socialiniame tinkle po jūsų įdėta nuotrauka parašo 10 komplimentų ir vieną įžeidimą – kas išlieka jūsų atmintyje? Ar įsiminsite tuos, kurie parašė, kad puikiai atrodote, turite gerą skonį, jums labai tinka ši suknelė? Ar kris jums į širdį šios frazės? O kaip su parašiusiais bjaurastis? Kaip ilgai juos prisiminsite?
O ką, jeigu pabandžius viskame surasti kažką gero. Pastebėti, kas jums patinka, susifokusuoti ties tuo, nežiūrint į aplinkybes?
Pavyzdžiui, susipažinote su žmogumi – suraskite jame tai, kas jums patinka, kas jus traukia. Trūkumus jūs vis tiek pastebėsite, tai neišvengiama. Bet jeigu iškart imsite jų ieškoti, nepastebėsite to, kas gera.
Ištiko kažkokia situacija – ieškokite joje prasmės ir kažko naudingo ir gero. Pavyzdžiui, pavėlavote į autobusą, užtat atsirado proga pasivaikščioti gryname ore.
Paaštrėjo santykiai su vyru ar vaiku – skubiai ieškokite žmoguje gerųjų pusių, kurias jau spėjote per visą rutiną pamiršti. Kas šiame žmoguje jums patinka, kas jus žavi, kaip jūs šį žmogų susitikote ir pamilote (taip, taip, galvojant apie vaiką, irgi naudinga tai prisiminti)?
Ištampė nervus mama? Ieškokite joje gero, prisiminkite, kad ji jus pagimdė, kokių jos savybių norėtumėte turėti pati?
Suraskite kažką gero kiekviename sutiktame žmoguje, nutikusiame įvykyje. Gero esama visur ir viskame.
Pakeisti mąstymo kryptį – nelengvas ir negreitas darbas. Tačiau esu tikra, kad jums gausis.