Įdomu būtų šmurkštelėti praeiviams į galvas ir pamatyti save jų akimis. Šita suknelė mane lieknina? O eisena – pakankamai lengva?
Mes fantazuojame, o Frensis Galtonas ėmė ir atliko eksperimentą. Rezultatai nustebino netgi jį patį. Skubame pasidalinti jo išvadomis.
Kartą seras Frensis Galtonas ryžosi savotiškam eksperimentui. Prieš eidamas pasivaikščioti į Londono gatves, jis įteigė pats sau: „Esu pasibjaurėtinas žmogus, kurio neapkenčia visa Anglija!” Kelias minutes koncentravosi ties šiuo įsitikinimu, o paskui, kaip įprasta, išėjo pasivaikščioti. Nors, tiesą sakant, „kaip įprasta” jam šį kartą nesigavo.
Kiekviename žingsnyje Frensis susidurdavo su paniekos ir pasibjaurėjimo kupinais praeivių žvilgsniais. Daug kas nusisukdavo, kelis kartus jo adresu pasigirdo grubūs keiksmai. Uoste vienas krovikas, Galtonui einant pro šalį, taip stumtelėjo mokslininką alkūne, kad tas plojosi tiesiai į purvą.
Toks įspūdis, kad priešiškumas persidavė netgi gyvūnams. Einant pro pakinkytą arklį, šis spyrė mokslininkui į klubus ir tasai vėl krito ant žemės. Galtonas bandė sukelti užuojautos jausmą liudininkams, tačiau didelei savo nuostabai išgirdo, kaip žmonės ėmė ginti gyvulį. Mokslininkas paskubėjo namo, nelaukdamas, kol jo psichologinis eksperimentas sukels dar liūdnesnių pasekmių.
Šita istorija aprašyta psichologijos vadovėliuose. Bet kalba ji visai ne apie magišką minčių materializaciją. Giliai įsileidęs į psichiką pavojingą nuostatą, Galtonas ir elgtis pradėjo atitinkamai: pasikeitė jo išvaizda, manieros, veido išraiška. Taip jis pradėjo signalizuoti pasauliui, kokio nusipelno elgesio savo atžvilgiu.
Iš istorijos galima padaryti dvi svarbias išvadas.
Žmogus yra tai, ką jis apie save galvoja. Pakeiskite savo mintis – ir pakeisite save bei aplinkinių požiūrį į jus.
Nėra jokio reikalo pasakoti aplinkiniams, kaip save vertinate ir kaip jaučiatės. Jie ir be šito visa tai pajaus.
Tikėkite savimi ir viskas jums gausis.