Ar žinote, kad kiekviename iš mūsų įtaisytas toks savotiškas elgesio reguliatorius? Jo pavadinimas – gėda. Skirtingai nei gyvūnai, žmonės suvokia save, o tai reiškia – lygina save su kitais. Sociume gyvenimą reglamentuoja visuotinai priimtos normos. O gėda šiuo atveju yra tarsi kelio ženklai, neleidžiantys pasukti iš visuomenei priimtino kelio.
Šis mechanizmas pradeda formuotis nuo to momento, kai vaikas imamas pratinti sėdėti ant puoduko. Gėdos pagrindą sudaro ne kas kita, kaip instinktyvi baimės emocija. Šiuo atveju – baimė būti atstumtam. Juk grėsmė prarasti reikšmingus santykius mums tolygi žūčiai. Mus paliks, jei nebūsime pakankamai geri. Šita baimė gyvena kiekvieno iš mūsų širdies gelmėse, jos nejaučia tik sociopatai.
Taip kad nežiūrint į tai, pasiruošę mes visa tai sau prisipažinti, ar nepasiruošę, o faktas išlieka faktu – mes visi gyvename vardan santykių. Santykiai – mūsų gyvenimo pagrindas ir turinys. Jaustis reikalingu, dalyvaujančiu, jausti ryšį su tais, kurie mums brangūs – būtent tuo mes visi gyvename.
Taigi, gėda – tai baimė būti atstumtu. Visus mums graužia nerimo ir abejonių kirminas – kad mes iš tikrųjų ne tie, kuo norėtume pasirodyti. Mes tarsi žvalgai, kuriuos gali kiekvienu momentu demaskuoti. Baisu pagalvoti, kokia tada bus gėda…
Pamenate tą jausmą, kai slepiate nuogumą, pridengdami jį delnais? Gėda iš esmės yra skausmingas pažeidžiamumo jausmas, kai paviešinama tai, ką mums norėtųsi nuslėpti, apginti nuo kitų.
Visi mes turime pažeidžiamų zonų. Jos skirtingos, tačiau būtent jos daro mus žmonėmis. Ir dėl to mes linkę nusirenginėti tamsoje, metų metus neiname pas daktarą, nesugebame paprašyti pagalbos, nerodome iniciatyvos sekse, negalime paprašyti, kad padidintų algą, dėl to mums sunku atleisti iš darbo netikusį darbuotoją, dėl to drovimės prisipažinti partneriui apie savo fantazijas… Sąrašą galima tęsti it tęsti.
Mūsų pasaulis persismelkęs gėda. Stengdamiesi atrodyti stipriais, slepiame savo pažeidžiamumą. Ir dėl to arba kikename, arba pykstame, kai kalba užeina, pavyzdžiui, apie seksą. Bet juk iš tikrųjų seksas neatrodo mums juokingas. Tai iš kur tiek daug humoro šia tema? Panašu, kad mes paprasčiausiai nenorime, kad draugai suprastų, kiek svarbus mums yra intymus artumas. Ir dėl to svaidomės juokeliais arba apsimetame, kad esame „aukščiau viso to”.
Tačiau gyvenimas neatleidžia „ignoro”. Neigdami savo pažeidžiamumą, mes tuo pačiu neigiame patys save su visais savo tarakonais galvoje. O tai reiškia, kad tampame dar labiau vieniši ir dar labiau pažeidžiami.
Kad pavyktų santykiai, turime surizikuoti leisti žmonėms mus pažinti. O kad taip atsitiktų, teks atsiverti. Kalba čionai eina ne vien apie nuogumą. Tiksliau, apskritai ne apie nuogumą. Kalba eina apie visai kito pobūdžio atsivėrimą.
Žinote, ko žmonės labiausiai bijo darbinėje sferoje? Kad juos apkaltins kompetencijos stoka. Dėl kai kuriems geriau pasiklysti, nei pasiklausti kelio.
Sugebėjimo jaustis laimingu pagrindą sudaro drąsa. Toji drąsa, kai nebijai likti nesuprastas ir nepriimtas. Drąsa būti tuo, kuo esi. Drąsa klysti ir būti pažeidžiamu. Tik tokiomis sąlygomis žmogus gali pats suprasti kitus, priimti, palaikyti ir būti gailestingas.
Gėda – mūsų civilizacijos rykštė. Totalinė gėdos valdžia laikosi ant trijų banginių: paslapties, tylėjimo ir smerkimo. Vaistai nuo gėdos – žmogiškumas, t.y. leidimas žmonėms būti tiesiog žmonėmis. Dėl to taip svarbu nejaukioje situacijoje pažvelgti žmogui į akis ir pasakyti: „Viskas gerai. Visko pasitaiko”. O gelžbetoniniai ir „nepažeidžiami” žmonės tegu keliauja į metalurgijos fabriką štampuoti vinių. Žmogui reikalingas žmogus. O būti žmogumi – reiškia būti pažeidžiamu.
Tai, kas daro mus pažeidžiamais, tuo pat metu daro mus unikaliais. Pažeidžiamumas – ne silpnybė. Tai mūsų drąsos pasireiškimas. Mus myli ne už mūsų privalumus, o už trūkumus, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Būtent mūsų trūkumai daro mus žmogiškai ir leidžia kitiems žmonėms realiai prie mūsų prisirišti.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…