Nuo pat vaikystės esame mokomi blogai nesielgti: nesikeik, nesipešk, nevok, nemeluok ir t.t. Tačiau kažkodėl nuo vaikystės mūsų niekas nemoko blogai negalvoti. Paklausite: „O kam to reikia, jeigu niekas, išskyrus mus pačius, nežino, ką galvojame?” Atsakymas paprastas – mintys formuoja mūsų veiksmų algoritmus, tampa veiksmų ir poelgių iniciatorėmis. Kitaip sakant, mintis yra visa ko pradžia.
Ir būtent dėl to reikia išmokti teisingai mąstyti bei kontroliuoti galvoje vykstančius mąstymo procesus. Visa kita – susiklostys savaime. Šis dalykas labai svarbus visų pirma jums patiems. Mintis kontroliuoti reikia pastoviai. Kitaip mintys ims kontroliuoti jus, nukreipdamos savais keliais.
Sugebėjimas įvesti tvarką savo galvoje ir palaikyti joje švarą pastoviai, o ne kurią nors konkrečią savaitės dieną – aukščiausias pilotažas, suteikiantis laimę ir pasitenkinimą gyvenimu.
Taip kad viskas labai paprasta. Tačiau tik tiems, kurie realiai pajuto ir tiki, jog galvoje užgimstančios mintys yra jūsų ir kad mintis galima valdyti, joms galima vadovauti, jas galima nukreipti į jums reikalingą vagą. Gaila, bet dauguma žmonių, didelei savo nelaimei galvoja, jog visi galvoje vykstantys procesai turi tik vieną šeimininką – fizinį tos konkrečios galvos savininką. Jis – sumanus gyvenimo šeimininkas. O visos problemos, nemalonumai, kurie iškyla gyvenimo kelyje – tai aplinkui gyvenančių piktadarių ir klastingo likimo krečiamos šunybės.
Kad nešvaistytumėte laiko, toliau skaityti rekomenduojame tik tiems, kurie supranta, jog mintys – labai rimtas, galingas, iki galo dar neištyrinėtas, tačiau tuo pat metu valdomas ir kontroliuojamas dalykas.
Ką gi, pradedame.
Tikriausiai jūsų gyvenime būta momentų, kai bloga nuotaika aptemdydavo viską aplinkui, kai tiesiog smaugte smaugė nuoskauda, pyktis, pavydas, nepasitenkinimas. Tikriausiai būta ir tokių būsenų, kai norėjosi apsikabinti visą pasaulį, kai džiugino kiekviena smulkmena, kai visur aplinkui matėte vien gera. Ar suprasdavote, kad ir vienos, ir kitos situacijos užgimdavo būtent jūsų galvoje? Kad įvykiai plėtodavosi, žingsnis po žingsnio, būtent jūsų minčių nutiestu keliu?
Situacija.
Pirmadienio rytas. Pabundate ne patys, saldžiai raivydamiesi ir su džiaugsmu žvelgdami pro langą, iš anksto mėgaudamiesi puikia, vaisinga diena. Ne, jus pažadina žadintuvo skambutis. Pabundate su mintimi, kad privalote ropštis iš lovos ir vilktis į tą nelemtą darbą, kur niekas nenori nieko daryti, viršininkas amžinai viskuo nepatenkintas, kur moka centus, o važiuoti ten reikia arba perpildytu miesto transportu, arba kamuotis gatvių spūstyse. Jums ten paprasčiausiai neįdomu, tačiau reikalingi pinigai. Ir jūs jau dabar, ankstų pirmadieni rytą, gulėdami lovoje ir „numatydami” visus įvykius, galvojate: „Viešpatie, greičiau ta savaitė prabėgtų, greičiau savaitgalis!” O vakare tikriausiai konstatuosite, kad ši diena vėl nepavyko.
Dabar panagrinėkime.
Pradėsime nuo jūsų „maldos”, kad greičiau savaitė pasibaigtų. Ar suvokiate, kad maldaujate sutrumpinti sau gyvenimą? Savo vienintelį, nepakartojamą gyvenimą?! Pagalvokite apie tai. Gal geriau pakeisti darbą?
Toliau. Jūsų neva „numatytos” būsimos šios dienos bėdos turi kitą pavadinimą. Tai – ne numatymas. Tai – programavimas. Jūs įjungiate mechanizmą, kuris realizuos šią dieną viską, ką sumąstėte savo vaizduotėje. Vos viena bjauri mintis, nežinia kaip iššokusi galvoje, kai tik pabudote – ir įsijungė ištisas negatyvių minčių srautas, piešiantis vaizduotėje begalę negatyvių situacijų. Vos viena mintis atvėrė suris jūsų galvoje ištisai lavinai neteisinga kryptimi srūvančių minčių.
O iš kur ta pirmoji mintis atsirado? Galbūt jums ją kažkas padovanojo, o jūs priėmėte ir patys to nepastebėjote. Taip gali nutikti pasižiūrėjus, pavyzdžiui, kokį nors filmą. Būna tokių filmų, kad po peržiūros pasikrauname negatyvu savaitei į priekį. Atkreipkite dėmesį, kas dedasi galvoje peržiūrėjus daugumą šiuolaikinių filmų. Net nejauku darosi nuo tokio kiekio negatyvių minčių, sukeliančių ištisą neigiamų emocijų škvalą. Nesunku suprasti, kad patekote neapykantos, nepasitenkinimo, baimės, nusivylimo įtakon, šios nuotaikos ima jus kontroliuoti ir įtakoti, palaipsniui peršliaužia į jūsų realų gyvenimą, įsitvirtina jame. Jums iš tikrųjų šito reikia?
Yra dar variantas – pražiopsojote mintį, neatpažinę joje būsimų nemalonumų priežasties. Geriausia landa prasmukti tokiai minčiai į galvą – kai esate pasirengęs pasmerkti niekam tikusį viršininką, iškeikti nevėkšlą keleivį viešame transporte, kuris užlipo jums ant kojos ir t.t.
Kaip ten bebūtų, nuotaika suges visai likusiai dienai. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Mes išnagrinėjome vieną visiškai banalią situaciją, kuri labai dažnai kartojasi. Tikriausiai kiekvienam teko į ją patekti, iškeikti už tai viską aplinkui ir įstrigti užburtame rate, kai nesupranti, kas dedasi ir esi bejėgis ką nors pakeisti. Tačiau dabar, kai išnagrinėjome ir supratome, kas ir kaip vyksta, galime veikti jau nebeklaidžiodami neišmanymo tamsoje, dabar mes jau žinome. O pažindami priešą, galime žymiai lengviau su juo susidoroti.
Beliko suformuoti mąstymo algoritmą, kai žmogus pats, iš tiesų pats, absoliučiai sąmoningai kuria savo gyvenimą.
Visų pirma reikia išmokti filtruoti pateikiamą informaciją, atsekti tai, kokius jausmus ji jums pažadina, apie ką priverčia susimąstyti.
Būtina atsisakyti negatyvios informacijos, kuri nesuteikia jums nieko vertingo, vien tik užteršia protą. Kur kas geriau užpildyti protą savo nuožiūra, griežtai atsirenkant naudingą, kuriamąją, ugdančią informaciją. Daugiau skaitykite, žiūrėkite ir klausykitės to, kas kelia džiaugsmą ir teigiamas emocijas. Kas skatina pažinti pasaulį ir vystytis tiek dvasiškai, tiek fiziškai.
Yra dar vienas labai svarbus momentas.
Jeigu pradėjote praktikuoti visa tai, kas aprašyta ankstesnėje pastraipoje, būkite pasirengę, kad negatyvios mintys ne tik neišnyks iš jūsų galvos, bet dar aktyviau atakuos. Šiame etape svarbu suprasti, kad pašalinti jų neįmanoma, jas galima tik paleisti, ignoruoti ar pakeisti teigiamomis. Kaip tai daroma?
Paaiškinsiu konkrečiu pavyzdžiu.
Esate geros nuotaikos, su šypsena užeinate į viršininko kabinetą, kad praneštumėte apie laiku atliktą užduotį, o jis staiga tarsi nuo grandinės nutrūksta, pradeda vos ne kumščiais panosėje mojuoti, įžeidinėja, žemina už tai, dėl ko nesate kaltas. Anksčiau, vadovaudamasis puikiai išmoktais šablonais, jūs būtumėte pademonstravęs, kaip puikiai mokate ginčytis ir įrodinėti, tuo pat metu susigadindamas nuotaiką mažiausiai šiai dienai ir įsileisdamas į galvą ištisą armiją negatyvių minčių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
O dabar keičiame mąstymo ir elgesio algoritmą. Kol viršininkas siautėja, mintyse palinkėkite jam gero, juk šiuo momentu jis žiauriai kenkia sau pačiam. O jeigu sunku suprasti ir atleisti, galite pasinaudoti iš pirmo žvilgsnio kvailoku, bet efektyviu triuku. Įsivaizduokite jį su raudonais, gėlėtais „šeimyniniais trauzais”, jojantį ant asilo ir riksmais varantį į priekį avių kaimenę. Tik pasistenkite nenusijuokti, kad nešliūkštelėtumėte benzino į ugnį. Pamėginkite tai padaryti ir pamatysite, kaip tai paprasta – nepasiduoti išoriniams dirgikliams, jei griežtai kontroliuojate savo mąstymą.
Visada, kai pajaučiate, jog atsėlina blogos mintys, iškart persijunkite į ką nors malonaus, pozityvaus. Nelaukite, kol suges nuotaika ir akyse pasirodys ašaros. Imkite veikti dar iki užgimstant situacijai ir tada niekas niekaip negalės įtakoti jūsų gyvenimo ir pasukti jo jums nereikalinga linkme.
Atminkite: visa tai, kas gali sugadinti jums gyvenimą, gyvena išimtinai jūsų galvoje. Dėl to pasistenkite tą turinį kontroliuoti.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…