Mėnulis tūkstančius metų buvo garbinimo objektas. Jis apipintas mitais ir legendomis, kurių daugelis išliko iki šių dienų.
Pavyzdžiui, daugelis žmonių tiki, kad mėnulio pilnatis gali išvesti žmones iš proto, sukelti stichines nelaimes ir padidinti nusikalstamumą. Šių įsitikinimų šaknys glūdi senovės religijose ir prietaruose.
Ir iš tiesų žodžiai „beprotybė” ir „beprotis” kilę iš romėnų mėnulio deivės, kuri kiekvieną vakarą savo sidabriniu vežimu važiuodavo per tamsų dangų.
Mėnulio aptemdytas protas
Senovės žiniuonys ir sveikatos specialistai tikėjo glaudžiu ryšiu tarp manijos ir mėnulio. Pavyzdžiui, senovės graikų gydytojas Hipokratas rašė, kad „tą, kurį naktį apima siaubas, baimė ir beprotybė, aplanko Mėnulio deivė”.
Romėnų filosofas ir istorikas Plinijus Vyresnysis teigė, kad mėnulio pilnatis ypatingai veikia mūsų smegenis. Būdamos „pačiu drėgniausiu” organu, jos skatino nusikaltimų ir smurto augimą.
Viduramžių Anglijoje už žmogžudystę teisiami žmonės galėjo prašyti švelnesnės bausmės dėl beprotybės, jei nusikaltimas įvykdavo per mėnulio pilnatį; tuo tarpu liūdnai pagarsėjusios Londono psichiatrinės įstaigos Betliejaus ligoninės psichiatriniai pacientai tam tikromis mėnulio fazėmis prevenciškai buvo pririšami prie lovų.
Mėnulis kontroliuoja vaisingumą
Galbūt dėl to, kad menstruacijų ir mėnulio ciklų trukmė yra tokia pati, daugelis ankstyvųjų civilizacijų tikėjo, kad mėnulis gali nustatyti, kada moterys gali pastoti. Senovės asirų astrologiniuose tekstuose patariama, kada moterys yra vaisingiausios, atsižvelgiant į skirtingas mėnulio fazes, o tokios mėnulio dievybės kaip kinų deivės Čang’e ir Inkila valdė gausą ir reprodukciją.
Likantropija
Bene didžiausias su mėnulio pilnatimi susijęs mitas – apie vilkolakį – mitologinį ar folklorinį asmenį, kuris per pilnatį geba virsti vilku ar į vilką panašia būtybe. Legendos apie vilkolakį ištakos siekia germanų pagonybę ir protoindoeuropiečių mitologiją, kur likantropija (žmonių virtimas vilkais) rekonstruojama kaip karių klasės iniciacijos aspektas.
Tačiau mėnulio ir vilko ryšys susijęs ne tik su likantropija. Kalbama, kad graikų Mėnulio deivė turėjo asmeninį vilkų būrį, o Šiaurės Amerikos senekų gentys, save laikančios vilkais, dainavo į Mėnulį.
Akivaizdu, kad naktiniame danguje matomas spindintis sidabrinis rutulys trauks žmonių vaizduotę iki tol, kol žmogus vaikščios žeme ir žvalgysis į kosmosą. Mūsų laukia dar daugybė beprotiškų istorijų ir legendų, susijusių su Mėnuliu.
Psichologiškai brandūs ir save mylintys žmonės daugumai aplinkinių yra nemalonūs
Būtent tokį paradoksą mes stebime aplink save. Stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški žmonės…
Atsitiktinumų nebūna
Pats pirmas dalykas, kurį būtina padaryti - priimkite situaciją tokią, kokia ji…
Žemė prieš tris milijardus metų
Mokslininkai surado įrodymų, kad Žemę daugiau nei prieš 3 mlrd. metų dengė…