Dėl kilusio noro keisti kitus pas psichologus ateina nemažai žmonių. Ši problema būdinga tiems, kurie linkę neprisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, o nori užkrauti ją kam nors kitam.
Tuo „kitu” ne visada tampa koks nors konkretus žmogus, tai gali būti ir situacija šalyje, pasaulyje arba kasdieninio gyvenimo aplinkybės. Kaip ten bebūtų, visada atsiras kažkas ar kas nors tokio, ant ko galima lengvai permesti be galo sunkią atsakomybės naštą.
Pateiksiu vieną pavyzdį.
Žmona kaltina vyrą, kad tas neuždirba pinigų, nepatenkina jos seksualiai, nepadeda su vaiku ir apskritai – skuduras, ne vyras. Tačiau skirtis ji nesiruošia. Visose jos pretenzijose girdime, jog jai nepasisekė ir kad jis privalo keistis. O kai vyras pasikeis, tada pasikeis ir jos gyvenimas. Pati ji nesuvokia, kaip tai skamba pašaliniam žmogui. Ir į klausimą, kodėl pasirinko būtent tokį vyrą ir kodėl iki šiol neišsiskyrė, atsakymo ji neturi.
O juk tai būtent jos sprendimas – gyventi su šituo vyru. Ir ji nesiruošia keisti situacijos. Ji apie tai tik kalba.
Dar vienas pavyzdys.
Tėvai rašo apie savo suaugusį sūnų, kuriam jau beveik trisdešimt. Rašo, kad jis įsitraukė į jogą, tapo vegetaru, o jie nori, kad sūnus vėl būtų toks, kaip anksčiau ir dėl to sūnui, jų manymu, reikalinga skubi psichologinė pagalba. Tėvai ignoruoja suaugusį, savarankišką sūnaus gyvenimą ir nepripažįsta fakto, kad sūnus – atskiras žmogus, atskira asmenybė, turinti teisę pati tvarkytis gyvenimą. Iš esmės jie iki šiol laiko sūnų bejėgiu kūdikiu. Tėvų nenoras spręsti savo pačių psichologinių problemų trukdo ne tik jų sūnui, bet ir jiems patiems – juk jie negyvena nuosavų gyvenimų.
Kodėl mes taip darome?
Kodėl mes taip mėgstame užkrauti atsakomybę dėl savo nesėkmių kitiems? Kaltiname kitus žmones, stengiamės pakeisti, bet nesikeičiame patys. Kas verčia mus taip elgtis?
Egzistuoja toks psichologinės gynybos mechanizmas kaip projekcija. Tai visiškai natūralus mūsų psichikos procesas. Tai leidžia mums laikyti savo pačių jausmus, norus ir motyvus svetimais. Pavyzdžiui, pralaimėję teniso partiją jūs imate kaltinti nekokybišką raketę. Arba jus staiga nei iš šio, nei iš to apspito vien egoistai, o jūs patys, žinoma, „neturite” egoizmo (o jis jums nepamaišytų) – tai projekcija.
Iš vienos pusės tai geras procesas – kaip vienas iš būdų išgyventi, vystytis ir užaugti kaip asmenybei, neišsikrausčius iš proto nuo įvairiausių pergyvenimų. O iš kitos pusės projekcija gali sukelti norą „pataisyti” kitą žmogų, nepriklausomai nuo to, turi jis tų savybių, kurias jame įžvelgiate, ar jums tik atrodo, kad turi. Tai būdas nejausti kaltės už nuosavas nesėkmes ir klaidas ir, kaip pasekmė, neprisiimti už jas atsakomybės.
Šitokiu būdu žmogus, kuris dėl visko kaltina kitus ir siekia juos „paremontuoti”, gauna dvigubos naudos. Pirmas – jis jaučiasi geru (juk blogi – tai visi kiti žmonės), antra – jis juks stengiasi juos pataisyti! Grubiai kalbant, jis ne tik gali pasiteisinti, bet dar ir pasaulį gelbėja.
Kitų kaltinimas ir „taisymas” – neproduktyvus kelias. Tai – aukos pozicija. Dėl to svarbu žinoti – jeigu kilo noras keisti kitą žmogų, tai ženklas, jog laikas įsižiūrėti į save ir savo gyvenimą.
Kaip prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą
Sugebėjimas valdyti savo gyvenimą, prisiimti atsakomybę už jį – susiformavusios brandžios asmenybės požymis. Asmeninė atsakomybė suteikia laisvę veikti ir gyventi taip, kaip patys norime.
Asmeninė atsakomybė – tai veiksmai, pagrįsti pozicija, jog būtent Aš esu atsakingas už savo gyvenimą ir tas gyvenimas reikalingas būtent man. Ir kiek aš būsiu laimingas – irgi priklauso tik nuo manęs.
Kad pradėtumėte darbuotis šia linkme, įsižiūrėkite į save. Kaip jūs reaguojate į vienokią ar kitokią situaciją. Ar esate linkęs kaltinti kitus. Jeigu taip – kokiomis aplinkybėmis? Kaip galima tai ištaisyti? Svarbiausia šiame etape – nesusipainioti ir vietoje atsakomybės nenusmukti į kaltės jausmą.
Atminkite – viskas jūsų rankose. Esate pajėgus patikėti savimi ir pakeisti bet kokią situaciją.
Tik prisiėmę atsakomybę už save jūs galėsite tapti savo gyvenimo šeimininku.
Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai
Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…
Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę
Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…
Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje
Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…