Vimanai

„Vymanika šastra”: 7 000 metų senumo sanskrito tekstas – tarpžvaigždines keliones galinčių atlikti transporto priemonių kūrimo instrukcija?

Sanskritas – viena seniausių išlikusių kalbų pasaulyje. Indija – bene vienintelė šalis, išsaugojusi kultūrą ir tradicijas, kurias kadaise perdavė senovės „dievai” prieštvaniniais (tiesiogine prasme) laikais. Daugelyje senovinių sanskrito tekstų ir epų perteikiamos žinios, kuriomis dievai (arba senovės astronautai) dalijosi su žmonėmis.

Epe Mahabharata, parašytame apie 5561 m. pr. m. e., ir Bhagavata Puranoje, parašytoje apie 1652 m. pr. m. e., užfiksuota daug mokslinės informacijos apie embriologiją. Vienu svarbiausių išradimų, pakeitusių šiuolaikinį pasaulį, laikoma „Aviacija”, kurią senovės induistai buvo įvaldę prieš 7000 metų.

Senuosiuose sanskrito rankraščiuose rašoma, kad skraidantys laivai žemyną aplankė daugiau kaip prieš 6000 metų. Dr. V. Raghavanas (1908-1979), Madraso universiteto sanskrito tyrinėtojas, buvo įsitikinęs, kad šimtmečių senumo sanskrito dokumentai įrodo, jog Žemę aplankė ateiviai iš kosmoso.

„Penkiasdešimt metų studijuodamas šiuos senovinius raštus įsitikinau, kad kitose planetose gyvena gyvos būtybės ir kad jos lankėsi Žemėje jau 4000 metų prieš Kristų”, – teigė jis.

Vimanika Šastra – tai senovės riši parašytas vedų traktatas apie aeronautiką, kuriame aprašomos milžiniškos vietinės paskirties skraidančios mašinos, prieš 7 000 metų skraidžiusios tarp miestų ir žemynų.

Teigiama, kad tekstą padiktavo žmogus, vardu Panditas Subbaraja Šastri, dar prieš tai, kai broliai Wrightai pakėlė į orą savo pirmąjį lėktuvą. Pirmą kartą jį pasauliui 1952 m. atskleidė G. R. Džosieras, o pirmasis vertimas iš sanskrito į anglų kalbą buvo išleistas 1973 m.

Knygoje aprašomi keturi skraidančių aparatų tipai.

Rukma vimana turėjo cilindrinį kūgį, antrosios konfigūracija buvo panaši į raketos.

Tripura vimana buvo trijų aukštų, jos pirmajame aukšte buvo įrengtos keleivių kabinos, ši daugiafunkcinė transporto priemonė galėjo būti naudojama ir oro, ir povandeninėms kelionėms.

Šakuna vimana primena paukštį, panašų į šiuolaikinį lėktuvą, ji turi kelis aukštus, kiekviename jų – skirtingos mašinos. Brėžiniuose pavaizduotos tokios dalys kaip cilindrai, stūmoklinė pavara ir siurbliai, kurie atrodo visiškai šiuolaikiški (ne iš XVIII a.).

Vimanos Indijos epuose – tai ne tik lėktuvai, bet ir ištisi skraidantys miestai. Tradiciniai vimanų paveikslai labiau primena pasakų iliustracijas, o šiuolaikiniai – pernelyg eskiziški ir nelabai aiškūs.

Tuo tarpu senoviniai tekstai, kuriuose aprašomi šie įrenginiai, tokie įspūdingi ir reljefiški, kad atrodo kaip mokslinės fantastikos menas, vaizduojantis ateitį.

2015 m. Mumbajuje vykusiame 102-ajame Indijos mokslo kongrese į atsargą išėjęs Indijos karinių oro pajėgų pilotas kapitonas Anandas J. Bodas skaitė pranešimą „Senovės Indijos aeronautikos technologijos” ir kalbėjo apie senovinius Indijos skraidymo aparatus, aprašytus sanskrito tekste „Maharši Bharadvaja”.

Gigantiški 60×60 pėdų dydžio lėktuvai su 40 variklių ir senovės Indijos radarų sistema „roparkanrahasya” galėjo keliauti tarp miestų, šalių ir planetų.

„Šioje sistemoje stebėtojui buvo pateikiama orlaivio forma, kurią galima pamatyti šiuolaikinėse radarų sistemose”, – sakė jis.

Vimanika šastroje taip pat yra techninių detalių apie lėktuvų gamybą. Sanskrito tekste pateikiamos metalų lydinių, keraminių medžiagų ir stiklo, kurie buvo naudojami konstruojant vimaną, formulės.

Daugelio sanskrito terminų vertimų sunku rasti, tačiau kai kurių jų reikšmė rasta Ajurvedoje – senovės Indijos medicinos sistemoje.

Senovės induistų epe „Ramajana” labiausiai cituojamas vimanos pavyzdys yra Pušpakos karaliaus Ravanos vimana (jis atėmė vimaną iš Viešpaties Kuberos; Rama ją grąžino Kuberai).

Ramos įsakymu nuostabus dangaus vežimas su milžinišku dundesiu pakilo į debesų kalną”. Kitoje ištraukoje sakoma: „Bhima skrido su vimana ant didžiulio spindulio, kuris spindėjo kaip saulė ir kėlė triukšmą, panašų į audros griausmą”.

Remiantis Maharshi Dayanandos Saraswati komentaru (pirmą kartą išleistu 1878 m. ar anksčiau), Vedų mantrose yra nuorodų į skraidančias mašinas:

„…. šiais laivais galima nukeliauti iš vienos salos į kitą per tris dienas ir naktis… Paprasčiausiai protingi žmonės pastatė laivus vandenynams kirsti… ir greitai iššokti į kosmosą laivu, kuriame naudoja ugnį ir vandenį…, yra 12 stamghų (atramų), vienas ratas, trys mašinos, 300 šarnyrų ir 60 prietaisų.”

Kita vertus, 1961 m. rastame rankraštyje iš Sibiu išsamiai aprašyti raketų mokslo principai ir yra kosminės trijų pakopų raketos modelių brėžiniai.

Dokumente aprašyti fejerverkų derinimo su ginklais ir net skraidyklės konstravimo būdai, taip pat nurodymai, kaip sukurti kuro mišinius, naudojamus kaip skystasis raketų kuras.

Nors teigiama, kad rankraštį parašė žmogus vardu Konradas Haasas, daugelis mano, kad jis buvo parašytas naudojantis kai kuriais dar senesniais tekstais.

Senovės astronautikos teoretikai įsitikinę, kad senovės dievai turėjo erdvėlaivius, kuriais skraidė į kosmosą, tačiau kaip jie sugebėdavo savo erdvėlaivius aprūpinti degalais? 2015 m. archeologų komanda po viena Meksikos piramide aptiko didelį kiekį skysto gyvsidabrio.

Gyvsidabrio – miltelių pavidalo raudono pigmento, vadinamo cinoberiu – Mezoamerikos kapavietėse buvo rasta daug kartų, tačiau retai kada jis buvo aptinkamas skystu pavidalu. Skystas gyvsidabris galėjo būti actekų naudotos variklių sistemos dalis.

Šveicarų autorius Erichas fon Dennikenas (Erich von Denniken) teigė: „Skystas gyvsidabris buvo aptiktas ne tik Teotihuakane, bet, pasak senovės indėnų tekstų, kadaise jis buvo dalis varomosios sistemos, kurią ateiviai naudojo savo skraidančioms mašinoms.”

Šri Čandrasekharendros Sarasvathi Visva Mahavidyalaya (Šri Čandrasekharendros Sarasvathi universitetas, Kančipuramas, Indija) profesoriaus Sivanandamo teigimu, maždaug prieš 7 000 metų žmonės Indijoje mokėjo konstruoti vimanas (skraidančias mašinas), kad galėtų keliauti po dangų ir už jo ribų, naudodami technologiją, kurią NASA bando naudoti ir šiandien.

.



Naujienos iš interneto

Šių produktyvumo gudrybių verta pasimokyti iš vaikų: 5 paprasti būdai

Kai kuriems suaugusiems vertėtų pasimokyti iš vaikų, kaip spręsti neįprastas, nestandartines užduotis…

Tas, kuris su jumis negerai pasielgė – praras laimę

Neteisybė, niekšiškas poelgis, atliktas sąmoningai, visada sugrįžta žmogui, kuris taip pasielgė. Žinoma,…

Neįprasčiausi muzikos instrumentai istorijoje

Mus supantis pasaulis kupinas muzikos. Be to, melodingų garsų galima išgauti ne…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *