Visi nori būti vertinami… Ne įkainuojami kaip prekės, o būtent vertinami kaip žmonės.
Ir ne už kokius nors ypatingus pasiekimus ar nuopelnus, ne už grožį ar talentus… Tiesiog už nuoširdžią šypseną…
Už tai, kad tau būnant šalia – gera ir šilta… Už norą padėti ir palaikyti, išklausyti be moralų ir neprašytų patarimų… Už nesavanaudišką pagalbą…
Už tai, kad esi kuklus ir neatidarinėji durų kojos spyriais… Už gebėjimą užjausti ir pergyventi… Už tai, kad neprisimeni blogio… Už tai, kad mėgsti žiūrėti į žvaigždes ir vaikščioti lietuje…
Tiesiog už tai, kad esi…
Visi mes siekiame būti su tais, kuriems esame svarbūs ir reikalingi, kurie nenuvertina mūsų reikšmės ir neieško mums pakaitalų…
Su tais, kuriems mūsų reikia… Kurie visada mūsų laukia. Kurie mumis tiki ir myli.