Šaipymasis iš kito žmogaus – visada reiškia, kad kažkas laiko save geresniu, žvelgia iš aukšto, neturėdamas tam jokios teisės ir jokio pagrindo.
Tačiau ir atsakas į tokius veiksmus ateina analogiškas. Ne veltui sakoma, kad juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis.
Viskas būtent taip ir vyksta.
Jūs parodėte aktyvų dėmesį, taip skaniai ir skambiai juokėtės – ir šitokiu būdu užsisakėte analogišką patirtį.
Cha-cha, jie neturi pinigų, juk jie paprasčiausiai nenori ir nemoka dirbti, todėl tegul dabar taupo varganus centus!
Cha-cha, kad aš tekėčiau už šito kelmo – niekada ir nė už ką, į jį neįmanoma žiūrėti be ašarų, aš net į jo pusę pažvelgti negaliu!
Cha-cha, kokie pasibjaurėtini kaimynės vaikai – ne taip, kaip maniškiai!
Cha-cha, kaip pasibjaurėtinai jie rengiasi, net gėda žiūrėti, ir maitinasi šlykščiai, aš niekada taip negyvensiu!
Juokdamasis iš žmogaus, kitas užsisako sau tą patį, kas „padėta ant staliuko” išjuokiamam žmogui. Turėsime paragauti svetimo žmogaus patiekalo, išsrėbti jį iki dugno.
Mergina juokėsi iš savo gerbėjo, visiems pasakojo, koks jis negražus, paskui visgi nusprendė už jo ištekėti, nes įsimylėjo. O jaunas vyras netrukus metė ir ją, ir ką tik gimusį vaiką. Paaiškėjo, kad nereikalinga ir negraži – dabar jau ji pati.
Kaimynė džiugiai, su entuziazmu išjuokdavo sunkiai besiverčiančią kaimynę su vaikais. Ir taip įdėmiai stebėjo svetimą gyvenimą, svetimą šeimą, taip mėgavosi savo tobulumu, kad savi vaikai šunkeliais nuėjo.
Mokykloje visi juokėsi iš vaikino, laikė jį nevykėliu, merginos į jį nežiūrėjo. Paskui viskas pasikeitė. Dabar jau jie atrodo kaip visiški nevykėliai jo fone.
Jei nenorite sulaukti savos bėdos, nesijuokite iš svetimų.
Dvi užuojautos rūšys
Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…
Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau
Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…
Apie meilę sau
Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…