Yra trys dalykai, už kuriuos susilauksite greito ir galingo atpildo. Ir netikėto. Nes tie dalykai iš esmės yra gana nekalti. Ne nusikaltimai ir netgi ne nusižengimai. Viso labo žodžiai. Galima sakyti – plepalai. Tačiau atpildas neišvengiamas. Tarytum žmogus tais plepalais būtų iškvietęs rūsčius skolų išmušėjus.
Negalima svaidytis pamokymais ir kaltinti žmonių dėl juos ištikusių problemų. Pamokslininkas užsiropštė ant kalno ir kritikuoja iš savo aukštybių kitus. Pas jus nederlius? Taigi patys kalti. Reikėjo kitaip grūdus saugoti, kitaip žemę arti. Jus išdavė ar apiplėšė? Betgi jūs patys prisiviliojote nelaimę, neteisingai elgėtės.
Atleido iš darbo? Patys kalti. Reikėjo kitaip bendrauti su darbdaviu. Ir apskritai reikėjo kitą profesiją pasirinkti. Tokią, kokią aš pasirinkau! Pasižiūrėkite į mane – su manimi viskas puiku, skirtingai nei jūsų atveju. O jeigu jus užmušė – vėlgi patys kalti, savaime suprantama.
Štai tokie žodžiai gali tapti paskutiniais, po kurių ant kaltintojo ir pamokslininko užgrius atpildas. Ir jis pats įsirioglins į duobę, kurioje sėdi visi tie, kuriuos jis taip pagyrūniškai mokė gyventi. Vos išgirdę iš žmogaus tokius žodžius, bėkite kuo greičiau šalin. Paskui galite sustoti ir atsigręžti. Kad įsitikintumėte mano žodžių teisingumu.
Atpildas laukia tų, kurie giriasi savo sveikata ir laiko ją savo nuopelnu. Ir visiems pasakoja, kad išgyvens šimtą metų su tokia sveikata. Jis pats sau sveikatą sukūrė. Ir labai tą sveikatą saugo, tiesiog virpa dėl jos. O jeigu kas susirgo – patys kalti.
Giriasi toks žmogus savo ir artimųjų sveikata, o jau visai greitai jam teks suprasti, kad sveikata priklauso ne nuo mūsų. Ir kad nėra kuo ypatingai girtis. Geriau tyliai pasidžiaugti, kad esi sveikas ir gyvas.
Ir trečias pavojingas dalykas – girtis savo laime ir demonstruoti savo jausmus. Ne pasakoti, o būtent girtis – savo vyru, vaikais, mylimaisiais – su aklu įsitikinimu, kad šita laimė truks amžinai. Ir jausmai truks amžinai. Ir tas, kurį viešai demonstruoji kaip vertingą eksponatą, irgi bus amžinas.
Tačiau taip nebūna. Ir galiausiai vieša, demonstratyvi meilė baigiasi liūdnomis pasekmėmis.
Visuose trijuose pavojinguose pasigyrimuose slypi kitų žmonių smerkimas. Žmogus laiko save pranašesniu už tuos, prieš kuriuos giriasi ir kuriuos smerkia. Pasąmoningai žmogus prisiprašo lygiai tokių pačių gyvenimo išbandymų, tarsi keleivis, kuris naktį žingsniuoja keliu, pasipuošęs auksu ir briliantais ir garsiai dainuodamas linksmą pagyrūnišką dainelę, kuria prisivilios visus apylinkės plėšikus.
Galbūt širdies gilumoje tokie žmonės laiko savo laimę nepelnyta ir paslapčia siekia būti apiplėštais ir pažemintais? Taip jau pasitaiko. Tačiau kaltinti kitus, pabrėžti savo pranašumą – šito geriau nereikia. Nes paskui tai pernelyg brangiai atsieina.
Kovinės senojo pasaulio kiaulės
Per visą žmonijos istoriją gyvūnai buvo efektyviai jaukinami ir naudojami kaip papildoma…
Venkite bendrauti su žmonėmis, kurie atima iš jūsų džiaugsmą
Visomis jums prieinamomis priemonėmis ignoruokite bet kokius kontaktus su negatyviais žmonėmis. Nedalinkite…
Visatos ženklai
Ar dažnai susiduriate su ženklais? Jeigu taip, tai tikriausiai žinote, koks jausmas…