Rūpinimasis savimi

Nepainiokite rūpinimosi savimi su egoizmu. Kalba eina ne apie tai, kad galvojame vien apie save ir savo poreikius, o apie tai, kad tik tuomet, kai pasirūpinsime savimi, būsime pajėgūs skirti dėmesio ir energijos artimiesiems.

Kas yra rūpinimasis savimi? Tai bet kokia veikla, kurios dėka sąmoningai investuojame energiją, laiką, pinigus į savo psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą. Teoriškai atrodo labai paprasta. O pradėję praktikuoti, neatsižvelgiame į daugybę dalykų. Teisingas rūpinimasis savimi nepaprastai svarbus gerai nuotaikai išsaugoti ir nerimui bei baimėms nuslopinti. Taip pat jis svarbus teisingiems santykiams išlaikyti – su savimi ir aplinkiniais.

Ko negalima laikyti rūpinimusi savimi? Labai svarbu suprasti, kas nėra rūpinimasis savimi. Jei tenka prisiversti kažką daryti ir nejaučiame iš to jokio malonumo, tokios veiklos jau nebegalima laikyti rūpinimusi savimi. Rūpinimasis savimi – tai pasikrovimas energija, o ne jos eikvojimas.

Rūpinimasis savimi – raktas į subalansuotą gyvenimą

Nuo ko pradėti? Štai trys auksinės taisyklės:

  • Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – miego, poilsio, malonaus hobio, vizito pas gydytoją. Laikui bėgant, atrasite sau tinkamą ritmą ir suprasite, kokia rūpinimosi savimi forma jums tinkamiausia;
  • Rūpinimasis savimi – tai tik ta veikla, kurią planuojame specialiai, o ne ta, kuri vyksta savaime. Tai visada mūsų sąmoningas pasirinkimas. Jeigu planuojate kažką nuveikti savo labui, įtraukite tai į dienotvarkę, informuokite apie tai kitus, kad įtvirtintume ketinimus. Aktyviai ieškokite galimybės investuoti energiją į save;
  • Pokalbiuose su klientais visada pabrėžiu, koks svarbus sąmoningumas. Kitaip sakant, jeigu jūs kažkokios veiklos nelaikote rūpinimusi savimi, tai ir teigiamo efekto nesulauksite. Pagrįskite ir argumentuokite veiklą – ką darote, kodėl darote, kokiu tikslu, kaip jaučiatės, tai darydami ir kokį rezultatą galiausiai gaunate.

Tik pasirūpinę savimi, turėsime jėgų, energijos ir galimybių rūpintis kitais.

Ką galima padaryti savo labui?

  • Susirašykite viską, kas jums nepatinka, ko nesinori daryti. Pavyzdžiui: netikrinti elektroninio pašto vėlai vakare, nesilankyti renginiuose ir vakarėliuose, kurie nepatinka, nekelti telefono ragelio, kai pietaujate ar vakarieniaujate;
  • Pereikite prie sveikos ir subalansuotos mitybos;
  • Išsimiegokite. Suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego per parą;
  • Užsiimkite sportu. Daug kas nežino, kad fizinis aktyvumas duoda naudos ne vien fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Pakyla serotonino lygis, o tai, savo ruožtu, pakelia nuotaiką ir priduoda energijos. Rinkitės tas fizinio aktyvumo formas, kurios jums patinka;
  • Neatidėliokite profilaktinių tyrimų ir vizitų pas gydytoją;
  • Skirkite pakankamai laiko artimiesiems;
  • Kiekvieną dieną nuveikite ką nors atsipalaidavimui, ar tai būtų trumpas pasivaikščiojimas, ar pusvalandis poilsio tyloje;
  • Kiekvieną dieną nuveikite ką nors malonaus sau pačiam: nueikite į kiną, pasigaminkite mėgstamą patiekalą, susitikite su draugais;
  • Ieškokite progų pasijuokti.

Susidarykite tokių veiklų tvarkaraštį pusei mėnesio į priekį, o paskui palyginkite savijautą iki ir prieš. Ir atminkite: kaip ir visose kitose veiklose, sugebėjimas teisingai savimi pasirūpinti ateina su patirtimi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Dvi užuojautos rūšys

Užuojauta - puikus dalykas. Tačiau užuojauta gali būti dvejopa. Dviejų rūšių. Pirmas…

Trys priežastys, kodėl tinginiai pasiekia daugiau

Jie meistriškai naudoja technologijas Norint optimizuoti procesus, visai nebūtina išrasti kažką naujo,…

Apie meilę sau

Pakankamai dažnai tenka skaityti ar girdėti raginimą „pamilk save“ arba „išmok mylėti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *