Prasta nuotaika ar depresija?

Prasta nuotaika – visiškai normali būsena, ji netgi kažkuria prasme būtina. Tuo tarpu depresija – tai pavojinga liga, kurią būtina gydyti. Reikia turėti galvoje, kad tarp prastos nuotaikos ir depresijos – didžiulis skirtumas.

Perdėdami savo emocijas ir pojūčius, žmonės skundžiasi ne dėl blogos nuotaikos, o dėl depresijos. Juk šitas žodis puikiai atitinka žmogaus „problemą” ir solidžiai skamba. Aprašyti prislėgtą būseną nėra lengva, nes visi žmogaus pastebėjimai ir komentarai yra labai subjektyvūs. Kalbėdamas su psichoterapeutu, pacientas neretai pareiškia, kad jam kyla minčių apie suicidą, net jeigu jų faktiškai nebūna.

Galima išskirti keletą vidinių ir išorinių požymių, kurių dėka suprasime, kada galima kalbėti apie blogą nuotaiką, o kada – apie depresiją.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Pirma. Reikia tiksliai atsakyti į klausimą, ar tikrai atsidūrėte situacijoje be išeities. Pavyzdžiui, šiuo metu jums liūdna, nuotaika prislėgta ir viskas, kas jus supa, nusidažė pilka spalva. O dabar įsivaizduokite, kad viskas pradeda keistis, įsivaizduokite sąžiningai ir atvirai: jūs išlošėte loterijoje butą, jus paaukštino darbe, jūs ištekėjote ir t.t. Jeigu apie tai galvojant, bent lašelį pagerėjo nuotaika, vadinasi, jokios depresijos nėra, tai viso labo prasta nuotaika. O kai jau niekas daugiau jūsų nebepaveikia, kai viskas nebeįdomu ir nereikalinga – štai čia tikra klinikinė depresija.

Antra. Depresija turi dar vieną negatyvų požymį: kai žmogui tiesiog prasta nuotaika, jis pyksta at aplinkinių, ieško priežasties, kuri sugadino nuotaiką, dėl to, pasikeitus aplinkybėms, prasta nuotaika akimirksniu išsisklaido. O depresijos metu visiškai smunka savivertė, žmogus dėl visko kaltina save, graužiasi, kad nesugeba pasikeisti pats ir pakeisti gyvenimo. Būtent dėl to žmonės renkasi suicidą kaip vienintelį savo problemų „sprendimą”.

Trečia. Būtinai atkreipkite dėmesį į emocinio elgesio ypatumus. Kai žmogus verkšlena, kai psichika šiek tiek „nuvažiuoja”, jis ieško aplinkinių paramos ir supratimo. Tai byloja apie prastą nuotaiką. Kai žmogui depresija, jis su niekuo nenori dalintis pergyvenimais, retai verkia, jam nuolatinė apatija ir nemiga. Depresija slopina ir keičia įprastą žmogaus elgesį, jis užsidaro savyje, tampa tylus ir pasyvus.

Ketvirta. Žmogus pradeda kitaip regėti objektyvią realybę ir savo vietą pasaulyje. Svarbus rodiklis: jeigu žmogus nesidomi priežastimis, kurios jam sukėlė tokią būseną, kalba eina apie ligą. Išgyvendamas psichologinį sutrikimą, žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti savo emocinio nuosmukio laipsnio. Pavyzdžiui, jį taip užvaldo savižudybės idėja, kad jis visiškai nesuvokia, kokios neteisingos ir pavojingos tokios mintys.

Ką gi, dabar daugmaž tiksliai žinote, kaip atskirti prastą nuotaiką nuo depresijos. Linkiu kuo daugiau geros nuotaikos ir kuo dažniau dalintis pozityvu su aplinkiniais.