Penkios priežastys, kodėl pykstame

Nėra tokio žmogaus, kuris niekada nebūtų užpykęs ant kito. Atsiduriame mes neretai ir kitoje barikadų pusėje: jaučiame į save nukreiptą kitų žmonių pyktį.

Pyktis gali būti trumpalaikis, o gali tęstis ištisą gyvenimą. Ir tai – labai skausmingas jausmas, visų pirma dėl to, kad ne visada galime paaiškinti jo priežastį. Be to, pyktis dažnai sugriauna mums labai svarbius santykius.

Kai kurie žmonės dažniau pyksta dėl savo temperamento ir neišmanymo, kaip reikia elgtis konfliktinėje situacijoje. Daugeliui žmonių sunku aptarinėti savo jausmus su tais, su kuriais pykstasi, ir dėl to tie jausmai paprasčiausiai nutylimi. Kartais mes netgi išvis pamirštame, kas mus nuliūdino, tačiau visada prisimename, ką jautėme.

Dar daugiau visko – mūsų Telegrame

Pykčio priežasčių gali būti daug. Noriu pakalbėti apie dažniausiai pasitaikančius:

Nepakankamas tarpusavio supratimas ir klaidingi įtarimai

Kartais atrodo, kad kažkas linki mums pikto, nors iš tikrųjų – nieko panašaus nėra. Jei visi tokie nesusipratimai nebus išsprendžiami iš karto, jeigu imsime juos kaupti, gali susiformuoti įsitikinimas, kad visi aplinkiniai linki mums blogo.

Mes įsižeidžiame ant žmogaus, kuris nieko blogo neturėjo galvoje, ir pradedame pykti grynai dėl savo pačių sufantazuotų piktų kėslų ir įtarimų.

Nerealūs lūkesčiai

Dažnai mes pernelyg daug tikimės iš kitų žmonių. Ir jeigu jie nepateisina lūkesčių, įsižeidžiame ir nusiviliame.

Mano patirtis rodo, kad gero būdo žmonės pernelyg gerai galvoja apie aplinkinius, o paskui kankinasi, kai paaiškėja, jog žmogus ne toks geras, kokį jį įsivaizdavo. Pavyzdys: jeigu esate pasiruošę visada ateiti į pagalbą, galite supykti, kad kiti žmonės jums neatsimoka tuo pačiu.

Jausmas, kad esate apleistas, paliktas

Ši priežastis turi daug rūšių: jaučiate, kad jumis pasinaudojo, kad jus ignoruoja, išdavė. Skambinate draugui, o jis atsiliepia tik tada, kai jam ko nors iš jūsų reikia. Jūsų nepakvietė į įmonės renginį. Būti nepastebimu ir netgi nematomam aplinkiniams – labai nemaloni savijauta.

Tačiau, galbūt, žmonės, kuriais jūs taip piktinatės, patys atsidūrė klaidingų įsitikimų nelaisvėje? Pavyzdžiui, bendradarbiai yra nuoširdžiai įsitikinę, kad jūs nemėgstate vakarėlių ir vis tiek atsisakysite kvietimo, net jeigu jums jį atsiųs. O jūsų draugas gali būti iš tikrųjų užsiėmęs.

Pasibjaurėjimo jausmas arba jausmas, kad pasiekėte ribą

Bendravimas su kai kuriais žmonėmis mus skaudina, ir anksčiau ar vėliau mes pasiekiame ribą – daugiau nebenorime ir nebegalime viso to toleruoti.

Taip nutinka, pavyzdžiui, sutuoktinių ir įsimylėjusių santykiuose, kai vienas žmogus sako: „Viskas, man jau gana“. Kartais žmonės pareiškia, kad nebeturi jėgų kentėti savo partnerio, draugo, šiaip kokio nors žmogaus elgesio. Jie jaučia išsekimą ir ištuštėjimą.

Pavydas

Kai santykiai pablogėja ir vis didėja nepasitenkinimas, į sceną įžengia pavydas. Atrodytų, turėtume tik džiaugtis artimų žmonių sėkme. Tačiau daugeliui iš mūsų tai yra sunkiai įgyvendinama užduotis.

Kaip nebūtų liūdna, kartais lengviau padėti kenčiančiam žmogui, nei dalytis džiaugsmu su tuo, kuris pasiekė sėkmę. Tai susiję su mūsų vidinėmis problemomis, ir dažniausiai tai yra žemos savivertės pasekmė.

Kviečiu susimąstyti, kodėl pykstame. Pagalvokite, kurios iš šių priežasčių turi įtakos jūsų gyvenimui? Priežasties supratimas – tai pirmas žingsnis, siekiant atsikratyti destruktyvaus pykčio jausmo.